Archive for January, 2018

Advertisements

gryb.jpg
Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei (N.B.Ne Prezidento kanceliarijai!!)
Lietuvos Teisėjų tarybai
Lietuvos Teisingumo ministrei
Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui
Aurimas Drižius
Konstitucijos pr.23 B
Vilnius
TEIKIMAS ATLEISTI VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMO TEISĖJĄ AUDRIŲ ŽIEDELĮ IŠ UŽIMAMŲ PAREIGŲ DĖL TEISĖJO VARDO PAŽEMINIMO
2018 01 31
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 06 08 sprendimu tenkino ieškovo „Lenkų rinkimų akcija krikščioniškų šeimų sąjunga“ ieškinį, ir priteisė iš atsakovo žalos atlyginimą.
Mėnesio bėgyje pateikiau apeliacinį skundą ir įteikiau teisėjui Audriui Žiedeliui, priregistruodamas dokumentą ir jo nuorašus teismo raštinėje.
Gavau atsakymą, jog kadangi nuo 2017 07 01 pakeistas CPK ir faktiškai iš Lietuvos piliečių atimtas civilinis teisinis – procesinis veiksnumas (priimti sprendimą asmens atžvilgiu galima – apskųsti jau nebegalima!), teisėjas Žiedelis nurodė, jog mano apeliacinis su trūkumu – jo nesurašė advokatas.
Kadangi ieškinys buvo ne prieš mane, o prieš įmonę UAB „Patikimas verslas“, 2017 07 19 pasamdžuiau teisininkės pareigoms Kristiną Sulikienę, kuri nežymiai pataisė ir papildė mano rašytą apeliaciją, pasirašė, ir pasirašęs taip pat aš nuvežiau į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Tada gavau atsakymą, jog mano teisininkė nėra pasirašiusi, jog neva tėra tik kopiją (nors ji į teismą išsiuntė savo dar atskirą egzempliorių atskiru laišku). Be to, teisėjas A.Žiedelis pareiškė, jog mano pateiktame apeliaciniame skunde trūksta vieno lapo – nors jeigu pareiškėjas atveža į teismą nepilną dokumentaciją, yra surašomas dokumentų trūkumo protokolas, pasirašė 3 komisijos nariai. Nieko panašaus nebuvo atlikta, buvo priimta melaginga nutartis.
Tada įmonės teisininkė dar kartą išsiuntė tą patį, ir be to įkėlė į elektroninę teismųš sistemą, įkėliau aš, ir dar keliais būdais buvo nusiųsta.
Visi šitie veiksmai atlikti 2017 metų liepos mėnesį.
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeks 315 str. reglamentuoja, jog apeliacinio skundo priėmimo klausimą išsprendžia per 3 darbo dienas.
Teisėjas Audrius Žiedelis raštą apie tai, kad mano ir juristės surašytas ir pasirašytas ir 6 kartus teismui įteiktas skundas yra priimtas atsiuntė tik 2018 01 23.
Pagrįstai manau, jog teisėjas Audrius Žiedelis tyčia ir sąmoningai nepaisė įstatymų, keitė dokumentus byloje, galimai klastojo faktines procesines aplinkybes, galiausiai, kai buvo įteikta dar kartą elektroniškai, nebežinodamas kaip suklastoti, iš viso nieko neveikė byloje pusę metų.
Toks elgesys absoliučiai diskredituoja visą teismų sistemą.
Taip pat tai suponuoja mintį, jog LR CPK 2017 07 01 pakeitimas dėl draudimo pačiam asmeniui teikti apeliaciją buvo sugalvotas ne kad geriau būtų apgintos asmenų – tiek fizinių, tiek juridinių, teisės, bet kad teismai gautų mažiau apeliacinių skundų, nes kaip minėjo Prezidentė, jog teismuose įvyko lūžis, ir teismai ėmė veikti labai gerai – geriau negu priešiškos Rusijos teismai.
Pusės metų terminas apeliaciniam skundui priimti nenumatytas jokiame kodekse, tai yra visos teismų sistemos diskreditacija, todėl aš, Aurimas Drižius UAB „Patikimas versla“ direktorius, bei „Laisvo laikraščio Lietuvai“ redaktorius – taip pat kuris esu persekiojamas korumpuotų teisėjų ir jie man sprendimais bando uždrausti vykdyti spaudos ir leidybos veiklą, TEIKIU:
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją Audrių Žiedelį dėl teisėjo vardo pažeminimo atleisti iš užimamų pareigų.
ŠIS MANO TEIKIMAS TURI BŪTI VYKDOMAS VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO, LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO TVARKOMIS, NE VĖLIAU KAIP PER 30 DIENŲ, INFORMUOJANT PAREIŠKĖJĄ.
Jeigu Prezidentė Dalia Grybauskaitė vėl kaip kitų teikimų atveju deleguos šį klausimą spręsti savo sekretoriatą – vadinamąją Kanceliariją, tuo sukels pagrįstą abejonę, ar ji gali toliau eiti savo pareigas, ir ar jos Seimas neturėtų atstatydinti (atleisti iš pareigų) dėl tam tikros būklės, kuri nebeleidžia atlikti pareigų. Teisėjus skiria ir atleidžia Prezidentas. Prezidento paskirti teisėjai yra atrenkami specialios atrankos komisijos, o dekretą patikrinęs kandidato biografiją, ir asmenines savybes, bei specialiųjų tarnybų surinktą informaciją, išleidžia Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jeigu teisėjas priimtas kito Prezidento, dabartinis vis tiek turi teisę ir pareigą reaguoti, jeigu teisėjas neatlieka pareigų ir tyčia diskredituoja teisėjo vardą, smukdo pasitikėjimą visa teismų sistema, atima iš žmonių viltį, ir žlugdo Lietuvos įvaizdį pasaulyje, tokiu būdu vykdo antivalstybinę veiką (neigiamai ir tyčia formuoja Lietuvos negatyvų įvaizdį, kad Lietuvoje neva iš viso neveikia teismai.)
Teisėjo laisvė laisvai veikti byloje turi atitikti įstatymo reikalavimus. Jeigu teisėjas Žiedelis nebesugeba išspręsti apeliacijos priėmimo klausimo Įstatymo nurodytuose rėmuose (per 3 darbo dienas), jis nebegali eiti teisėjo pareigų, nes kitą kartą jis gali spręsti šį klausimą ir metus, ir dvejus, traktuodamas, jog niekas negali kištis į jo darbą. Toks teisėjas tik užima darbo vietą, neleisdamas kitiems gabiems teisininkams dirbti šį sunkų darbą.
Konstitucijos 84 str. numato Prezidento galias. Prezidentas turi jomis naudotis, jeigu predeleguos sekretoriatui, tada prašau Seimą ir ministrą atlikti už Prezidentą funkcijas, jeigu jis jų (atleisti teisėjus) atlikti dėl kažkokių priežasčių negali.
PRIDEDAMA:
2018 01 23 TEISĖJO AUDRIAUS ŽIEDELIO LYDRAŠTIS apie priimtą apeliacinį skundą dėl 2017 06 08 sprendimo BYLOJE NR. E2-9682-534/2017
Pagarbiai
Aurimas Drižius

Pramarinuotas apeliacinis skundas buvo priimtas tik dėl to, kad dar teko surašyti atskirąjį skundą. Kadangi teismai Kristinos Sulikienės iš viso neinformavo apie nieką, tai ji ir pamiršo, kad rašė tokį skundą. Bet pusės metų terminas niekur nedingo – tiek laiko Žiedelis sprendė dėl apeliacijos priėmimo.
Vilniaus apygardos teismui
UAB “Patikimas verslas” teisininkė – apeliaciją surašęs asmuo
Kristina Sulikienė

Apeliantas UAB „Patikimas verslas“ į.k. 36808110026
Konstitucijos 23B, Vilnius
Ieškovas
Ieškovas “Lietuvos lenkų rinkimų akcija – krikščioniškų šeimų sąjunga” kodas 191783856
Naugarduko g. 76-010
Vilnius LT-03202
ATSKIRASIS SKUNDAS DĖL 2017 08 23 NUTARTIES,KURIA 2017 0725 PER EPP IR PAŠTU IŠSIŲSTAS IR PASIRAŠYTAS APELIACINIS SKUNDAS LAIKOMAS NEPADUOTUCIVILINĖ BYLA NR. Civilinė byla Nr. e2-9682-534/2017
2017 08 31
Teismas atsisakė priimti apeliacinį skundą šioje byloje, nes po 2017 07 01 įsigaliojus CPK 306str. pataisai, apeliacinį skundą gali pasirašyti tik su teisininko žinia.
Taigi, UAB „Patikimas verslas“ 20170719 priėmė mane į darbą teisininkės pareigoms,ir aš iš esmės patobulinau skundą – taigi, įvykdžiauCPK reikalavimus,jog skundą surašo teisininkas profesionalas, arba advokatas fiziniam asmeniui, arba teisininkas juridiniam.
Teismas priėmė nutartį, jog nemato mano originalaus parašo, ir liepė pristatyti su mano originaliu parašu.
Jokių 2017 08 23 nutartyje minimų“trūkstamų lapų“ iš viso nenustatė, to nėra nutartyje.
Apelianto teisininkė tada pasirašiusi originaliai išsiuntė ne tik darbdaviui, kad jis pateiktų kartu pasirašęs, bet išsiuntė ir iš savoEPP paskyros – ištisą dokumentą,be jokio trūkstamo lapo, apie tai teisėjas Žiedelis iš viso net nemini savo nutartyje- nors byla elektroninė, ir jam per EPP siųstas apeliacinis skundas su mano elektroniniu sertifikuotu parašu turėjo būti atneštas (persiųstas) pirmiausiai.
Dar geriau – nors teisėjas Žiedelis gavo net 3 skirtingais būdais mano parašą su apeliacija – tai yra, ir apeliacintas vėl pristatė į teismą, aš pati atsiunčiau tiek paštu,tiekper EPP,jisvėl priėmė nutartį, jog jam trūksta kažkokio lapo.
Pažymėtina, jog mano surašytas ir pateiktas skundas atitinka reikalavimus,nes dar vienas įmonės atstovas netgi nebereikalingas, įmonė yra juridinis asmuo, ji gali vesti bylą per pasirinktus atstovus.Juridinis asmuo yra fikcija, ir jis įgyvendina teises per atstovus. Net jeigu teisėjui nepatinka Drižius, tai juridinis asmuo jau puikiai įgyvendina savo teises per atstovą- mane. Nesuvokiama, gal teisėjas nežino juridinių asmenų teisės- kad jie neprivalo įgyvendinti teises per visus savo darbuotojus, užtenka atstovo. Dabar gi teisėjas atsakovą sutapatina su fiziniu asmeniu Aurimu Drižiumi, galiausiai, jam priskiria nebūtus dalykus – kažkokius nerastus lapus, nors anktesnėse nutartyse tokių faktų nėra.
Kažkodėl teisėjui labai kliūva Aurimas Drižius, tačiau pagal teisę, reglamentuojančią juridinius asmenis,jis toks pats atstovas kaip aš juridiniam asmeniui.
Kadangi įstatymas nenumato ne teisininkų rašytų apeliacijų, tai teisėjo Žiedelio keliamas klausimas, „kurį iš apeliacinių skundų laikyti tinkamu“yra keistas, nes tik teisininko skundas ir laikomas tinkamu.
Teisėjui buvo įteiktas apeliacinis skundas kelis kartus ir skirtingais būdais.
Jo nutartis yra galima proceso klastotė, todėl turi būti panaikinta kaip neteisėta.
Pažymėtina, jog aš apeliaciją surašęs asmuo net negavau jokios nutarties apie savo neva padarytus pažeidimus. Kad neva trūksta kažkokio lapo- nors anksčiau netrūko, oEPP sistemoje nelogiška, kad elektroniniame dokumente „trūktų lapo“. Apie elektroniškai pateiktą apeliacinį skundą teisėjas net nekalba, tarsi tokio fakto nė nabūtų.
Pažymėtina, jog CPK 306str. nereikalauja, kad ant apeliacijos pasirašinėtų daug juridinio asmens atstovų. Apie tai, kad manop įgalinimainetikrų pasirašyti ant apeliacinio skundo, teisėjas nekalba. Kalba, kad direktorius atvežė neva skundą be vienolapo-tačiau nebuvo sudarytas kapo neradimo protokolas, be to, aš esu tinkamas apelianto atstovas. Įstatymas manejuo pripažįsta, o teismas privalo laikytis įstatymo, ir nepažeidinėti, neiškraipalioti įstatymo. Nesdabar teisėjas Žiedelis iškraipinėja įstatymą, ir tiesiog neigia apeliantui UAB „Patikimas verslas“ apeliacijos, kuri įteikta,pasiršayta, ir jojenieko netrūksta – teisę.
Tai yra galimas piktnaudžiavimas teisėjo suteiktais įgaliojimais.
Todėl remiantis išdėstytu, teismo prašau:
Panaikinti 2017 08 23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria 3kartus įteiktas ir tinkamai pasirašytas apeliacinis skundas yra laikomas NEPADUOTU, ir perduoti bylą nagrinėti kitam, nesuienteruosamt bylos baigtimi teisėjui.
Apeliaciją surašęs ir 3 kartus įteikęs asmuo Kristina Sulikienė


Kauniečiai –rokiečiai sukilo prieš Krabo visišką neveiksnumą jų rajone
Kristina Sulikienė
Šuo ir kariamas pripranta, prie ruso nebuvo geriau, nes dabar yra laisvė, ačiū Landsbsbergiui, laisvę iškovojom po tankais, o ne referendumu, ir taip toliau ir panašiai – kaunamės kas dieną, kas teisesnis, kieno geresni argumentai apie teising -ą o gal ne visai teisingą laisvę, ir jos sampratą.
Jeigu neteisingai imi ką nors suvokti – tarkime, baigei teisę ir žinai, jog laisvės sausio 13 negavome, o ją gavome 1990 03 11 ir visos tautos referendume 1991 02 09 – tai tampi valstybės priešu.
Kai tampi valstybės priešu, tada dar plačiau atsiveria akys. Taigi, ėmiau dairytis, kaip atrodo ta laisva Lietuva ir ta laisvė, kurią aš tai esą menkinu, kad mane reikia paskelbti valstybės priešu jeigu ne Nr. 1, tai bent Nr. 2
Ogi pasirodo, gyvenu visiškoje tundroje. Na, ten kur gyvenu, yra Kauno rajonas – ten ir asfaltas kietas, ir šaligatviai pakloti.
O apsipirkti, į polikliniką, bažnyčią, paštą juk kas dieną arba kas dvi einu į taip vadinamą Kauno “miestą”.
Seniai įpratau eiti ne “takiuku”, o gatve, bet šį kartą užsispyrusiai ėmiau eiti “takiuku”. Pradėjus vos fotografuoti ir paviešinus keletą nuotraukų socialiniuose tinkluose, atsibudo ir rokiečiai – tiesa, jų tarpe buvo ir tokių, kurie palaiko gatvių neasfaltavimą, maždaug “o kam – vis tiek išsidaužys”.
Paaiškėjo (per objektyvą geriau matosi), jog Rokuose ne tik šaligatvių nėra, kai kurie sklypai dėl sugedusios melioracijos, nubėgimo nebuvimo skęsta, bet ir Rokų gatvės kraštai apsidaužę, ir galima pamesti ratą.
Gyventojai socialiniuose tinkluose pasidalino, jog ne kartą rinkę parašus dėl Striaunės gatvės asfaltavimo – atsakymo net negavę, tarsi Kauno merijoje pradingsta kaip juodojoje skylėje.
Moliakelio gatvė nei prie Kupčinsko, nei prie tarybų valdžios asfaltuota nebuvo. Kokia buvo sukurta XIX amžiuje, tokia ir liko. Ir baisi ji, duobėta.
Nematyti šito siaubo, veriančio žvilgsnį – neįmanoma. O koks čia dar pasiteisinimas, kad neva centras svarbiau?
Visvaldas Matjošaitis, sunaikinęs Panemunės veikusią biblioteką (“iškraustė” į Vaidoto mokyklą), dabar šiuo metu naikina šv. Mato katalikišką vidurinę mokyklą – neva jos “blogi rezultatai”.
O kad pačiam reikia rašyti kuolą, nes yra visiškai neveiksnus meras, kai kalba eina apie Panemunės seniūnijos Rokų mikrorajoną – tai jis negirdi, ir nemato, o gal kas paslėpė jo pažymių knygelę?
Kokios ten nesąmonės su mokyklų perkraustymais, jeigu Rokuose vaikai eina keliu, juos gali nudaužti mašina?
Kodėl tokios baisios autobuso stotelės – žmogus išlipęs Rokų arba Lazdynų stotelėse, išlipa tiesiai į dumblyną. Tai čia “Kaunas tvarkosi”? O gal meras suvokia, kad tvarkymasis – tai Senelių dienos centro perėmimas į verslo rankas? Netoli ištremtos Panemunės bibliotekos yra tokie senelių namai, kur dieną senjorai galėdavo ateiti pažaisti, pabendrauti, papietauti. Dabar uždarė, o kai atidarė, ėmė reketuoti po 20 eurų dieną. Senjorai prisipažino, jog negauna tokių pinigų. Todėl negali eiti. Taigi, pastatas užimtas visai be mūšio. Valio.
Visvaldas Matjošaitis kažką griauti, naikinti, iškraustyti – specialistas.
Bet sutvarkyti 10 000 (“miesto” dumblynu naudojasi ir aplinkinių kaimų ir gyvenviečių gyventojai) gyventojų turintį rajoną – nutiesti gatves, pakloti šaligatvius ir įrengti viešojo transporto stoteles – nesugeba.
Tai ar čia yra tikrai miesto meras? O gal jis atėjo tik Vičiūnuose ir Panemunėje “apsitvarkyti” – juk kertamas Panemunės šilas, ir ten asfaltuojami kažkokie keliai.

Kantaravicius1
Nuotr. Nors Darius Kantaravičius pakeit4 KGB rezervistą, ir formaliai yra jaunosios kartos atstovas, teisėjai atvirai skundžiasi, kad jiems trukdoma dirbti, pažeidžiamas teismų nepriklausomumo principas.

K. Sulikienė: mano civilinę bylą nagrinėja pati Dalia Grybauskaitė
Teisėjas Artūras Šafronas apkaltino teismo pirmininką Darių Kantaravičių kišantis į bylą, darant jam didžiulį spaudimą
Kristina Sulikienė
Šiandien Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Artūras Šafronas viešame teismo posėdyje byloje dėl termino palikimui atnaujinti galimai apkaltino teismo pirmininką Darių Kataravičių pažeidinėjant įstatymus, ir nurodinėjant, kaip jam nagrinėti šią konkrečią bylą.
Teisėjas A. Šafronas gavo teismo pirmininko D.Kantaravičiaus vizuotą raštą, kuriame teismo pirmininkas nurodęs, jog kreipimasis į jį yra traktuotinas procesiniu dokumentu, ir privalo būti tokiu laikomas, bei suprask, dar ir vykdoma turi būti viskas, kas tame kreipimesi parašyta. Kreipimesi buvo reikalaujama nutraukti bylą, ir neleisti man kreiptis į teismą, nurodyta, jog tokios teisės neturiu. Teisėjas Artūras Šafronas atsakė, jog teismas sukurtas visiems, ir visi turi teisę kreiptis. Ne teismas kreipėsi į teismą, o pareiškėjas.
Yra paprasti piliečiai, ir yra piliečiai iš „teroristų registro“. Su teroristais nesikalbama, jie šaudomi (yra tokia antiteroristinė instrukcija). Taip ir šitoje byloje: tik kreipiausi su 2017 03 16 pareiškimu į teismą, 2017 03 21 teisėja Olga Šinkarenko uždėjo rezoliuciją priimti, o kitą dieną išsiuntė Kauno 6-ojo notarų biuro notarui Šarūnui Ruliui vykdyti ir pateikti atsiliepimą, prasidėjo stebuklai: 2017 03 22 priimtas Dalios Grybauskaitės dekretas atleisti minėtą teisėją iš užimamų pareigų, nors visi kodeksai aiškiai rašo, jog negalima atleisti teisėjo, jeigu jis nagrinėja bylą, nes gali būti pažeistas bylų nepertraukiamumo principas.
2017 03 23 notaro Šarūno Rulio motina, kuriai nesuteikti įgaliojimai vykdyti paveldėjimų bylų notarinius veiksmus Kauno rajone, Jolanta Rulienė, ėmėsi aktyvių veiksmų: tikrino mano močiutės Elenos Apanavičienės registrinius duomenis, juos atspausdino. Valstybės įmonė registrų centras visiškai niekaip su Kauno rajono palikimo vietų bylų tvarkymu notarei išdavė išrašą 11:28:47 apie mano močiutę Eleną Apanavičienę.
Kaip su duomenų apsauga, gerbiamieji? Kokią teisę Jolanta Rulienė, visiškai kuri nėra palikimo vietos notarė, turėjo teisę naršyti po mano močiutės asmens duomenis?
O jos sūnus Šarūnas Rulis (priminsiu, 2017 03 21 pareiškimas dėl paveldėjimui termino atnaujinimo priimtas teisme, ir išsiuntinėtas, kad šalys pateiktų atsiliepimus!) praėjus 23 metams po mano močiutės mirties, jos mirties 23-ųjų metinių dieną pranešė į registrų centrą, jog yra surastas paveldėtojas, paveldėjimo bylos Nr. 24/2017. Aišku, tai buvau ne aš, kuri kreipėsi pagal visus įstatymus į teismą.
Palikimo priėmimo faktas įregistruojamas per 10 minučių: Vį Registrų centras atrašo Šarūnui Ruliui 2017 03 23 Nr. T2-17/0019268 raštu, jog įregistravimo laikas 2017 03 23 16:41.
Registrų centras juk netikrina, ar Šarūnas Rulys klastoja, ar neklastoja dokumentų, bendrininkaujant motinai Jolantai Rulienei – jie tiki pateikiamais pranešimais. Tokiu būdu iš neteisės, iš oro, yra sukuriami juridiniai faktai. Vėliau pagal iš oro, be teismų sprendimų, sukurtus faktus grobiamos nuosavybės, pasisavinamos turtinės, neturtinės teisės, arba priešingai – dėl jų tyčia nekovojama, nes kažkam gal reikia Elenos Apanavičienės žemės poligonui, ar antenoms kokioms, juk gerai traukia ant kalno.
Pareiškime Nr.2-2680, kurį priėmė Šarūnas Rulys, parašyta, jog priimamas palikimas pagal įstatymą. Primenu, pareiškimo padavimo dieną suėję 23 metai po palikėjos mirties.
Po to šis naujai iškeptas paveldėtojas, bei notarų šeimynėlė (Olga Šinkarenko pakeičiama teisėju Artūru Šafronu, mano prašymas nevykdyti Dalios Grybauskaitės absurdiško dekreto ir neleisti trukdyti teisingumą – atmetamas; atmeta Kantaravičius) nuslepia tiek nuo teismo, tiek nuo manęs, pareiškėjos, palikėjos anūkės, jog užvesta 2017 03 23 paveldėjimo byla, jog 16:41 registrų centre užregistruotas paveldėjimo faktas. Buvau užėjusi į notarų biurą pernai metų kovo mėnesį tris kartus, vieną kartą Rulys trenkė durimis, kitus kartus Rulienė rėkavo. Jie neįpratę tvarkyti dokumentus pagal įstatymus: yra savas „zakonas“. Apie tai, jog kažkur kaimuose atnaujinami terminai be teismų, yra pasakojęs ir ne kartą advokatas A. Novikovas. Bet Kauno miesto centre ir dar vykstant teismo procesui – atleiskit…
Gal atsiras sąžiningų valstybės tarnautojų, kurie patikrins šitą aferą: 2017 03 23 11:30 paieškos Nr. 79378669, paiešką atlieka Šarūnas Rulys – jokių paveldėjimo faktų nėra, paveldėjimo byla neužvesta, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui – nėra. O po pietų, galimai suklastojus dokumentus, įrašas apie paveldėjimą po 23 metų – atsiranda. Manau, jog jeigu kreipiamasi po 23 metų, Registrų centras privalo reikalauti kreipimosi pagrindo, kurio nėra, nes jokios bylos nebuvo, pirmas kartas, kai kreipiausi aš.
Nors tiek pagal įstatymą, tiek pagal teisinę logiką notaras turi bent jau susilaikyti nuo neteisėtų veiksmų, jeigu vyksta teisme procesas, notarų šeimynėlė spjauna į teismą irgi – kaip šioje byloje padarė Dalia Grybauskaitė savo absurdišku dekretu atleidusi teisėją už tai, kad ji drįso priiimti nagrinėti mano, „teroristės“, pareiškimą. Visi žinome, jog pilna teismuose teisėjų, kuriems dėl to, kad jie turi bylas buvo leista neiti kurį laiką į pensiją 1-2 ir net po 5 metus.
Viename teismo posėdyje todėl nebeiškenčiu ir paprašau teismą išreikalauti, ar yra tokia paveldėjimo byla – nes aš mačiau segtuvą ant stalo Rulių šeimos biure, kuris buvo nuo manęs, anūkės, antrosios eilės paveldėtojos, kuriai niekam nesikreipus perėjo paveldėjimo teisė, kaip ir kitiems anūkams, kuriuos aš sąžiningai nurodau byloje, nerodoma, segtuvas paslepiamas – ir teisėjas Šafronas labai nustemba. O suinteresuotasis asmuo pareiškia, jog jis teismo proceso gale viską paaiškins. Byloje dalyvaujanti vieno procesiškai negalinčio dalyvauti asmens (gyvena užsienyje, nežino apie teismo procesą) kuratorė tad nurodo: „Labai keista, kad jūs teigiate esate paveldėtojas, o kada jūs kreipėtės į teismą dėl termino pratęsimo?“
Atsakymo nebuvo.
Į bylą atkeliauja dokumentai, kur matome, jog notarai Ruliai išradę laiko mašiną.
Toliau – dar gražiau. Pasiprašau advokato pagalbos. Man 2017 11 25 suteikiama Kristina Česnauskienė, kurią esu geru žodžiu minėjusi byloje dėl neįgaliojo teisių apgynimo.
O ši advokatė persimeta su manim vienu kitu laišku, ir…nieko nedaro.
Susitariam galų gale susitikimą sausio 18 dieną. Ji nėra skaičiusi bylos, kažką nusirašiusi. Paprašau pažiūrėti, ką ji mano apie tą pareiškimą dėl paveldėjimo, praėjus 23 metams.
Ji pasižiūri, ir tada greitakalbe man nurodo, jog būtina jį užginčyti. Aš dar ginčijuosi su ja, o ji atsako:
„Jeigu jūs neužginčysite, teisėjas A. Šafronas privalės vadovautis Registrų centro įrašu, jog jau yra paveldėtojas. Ir bus viskas. Atsiųskite savo juodraštį, aš padarysiu“.
Atsiunčiu.
Atsakymas atskrieja neadekvatus: negaliu toliau atstovauti jūsų byloje, nes draugauju su notare Jolanta Ruliene, kuri yra Šarūno Rulio mama.
Palieka mane „ant ledo“, „palikta ant ledo“ skubėdama, aišku, surašau ne visai tiksliai, nes iš tikrųjų iki galo nesuvokiu – kas atleido Rulių šeimą nuo LTSR CK 588 straipsnio vykdymo? Kur parašyta, kad jeigu praleidai terminą – viso gero. Arba eik į teismą. Į teismą neina – eina pas notarą, ir notaras Šarūnas Rulys, kuriam turbūt pati Dalia Grybauskaitė suteikė teisėjo regalijas, atnaujina terminą.
Taigi, teisėjo „SOS“ negaliu negirdėti.
Kaip supratau, Dalia Grybauskaitė toliau kišasi į mano paprastą šeimos bylą – kur prašau pripažinti man paveldėjimo teisę.
Kam Daliai Grybauskaitei per Kauno apylinkės teismo pirmininką D.Kantaravičių reikia kištis į bylą, trukdyti teisingumą?
Teisėjas A. Šafronas aiškiai šiandien pasakė, ir tai buvo griežti žodžiai, jog teismo pirmininkas pažeidinėja įstatymą, trukdo teismo darbą, nes teismas veikia nepriklausomai.
Ar girdit? Teismo pirmininkas trukdo teismo darbą, kišasi į bylas, nurodinėja, kokius procesinius sprendimus priimti.
Ačiū nuoširdžiam teisėjui A. Šafronui.
Proceso šalis, kurios teises gina pati Dalia Grybauskaitė, pareiškė, jog bylą tokiu atveju (jeigu jos neišmes į šiukšlių dėžę, kaip jis reikalavo per teismo pirmininką D.Kantaravičių) reikės kelti į Vilnių: nors paveldėjimo bylose yra išimtinis teismingumas, ir bylos nagrinėjamos pagal palikėjo paskutinę gyvenamąją vietą, taigi, pagal palikimo vietos notarą.
Na o aš šiandien suvokiau: šis teisėjas šiai bylai netinka, nes jis atsisako vykdyti Dalios Grybauskaitės telefoninius paliepimus- nepriteisti Kristinai Sulikienei termino atnaujinimą, kad ji negalėtų įsiregistruoti nuosavybės.
Teisėjui A.Šafronui, kaip supratau, nei šilta nei šalta ponios Dalios Grybauskaitės nuomonė ir jos patyrimas kišantis į bylas (į Darbo partijos Juodosios buhalterijos bylą skambindavo Prezidentės patarėja ir nurodinėdavo, kaip ją vesti, kokius procesinius sprendimus priimti.)
Tik mano klausimas: kas apgins teisėją? Teisėjas, beje, sakė „nedarykite niekas man jokio spaudimo“.
Bet byloje man nelabai leidžiama kalbėti, esu spaudžiama pati – „gal nagrinėsime be atstovo, jūs juk baigusi teisę?“
Atsakiau, jog VDU niekas nemokė apie situaciją, jog kreipusis į teismą pagal LTSR CK 588 str. dėl 6 mėnesių termino pratęsimo, notaras imtų ir atnaujintų pats be teismo terminą kitam pretendentui, kuris pagal įstatymą jau nebegali kreiptis, nes paveldėjimo eilės pasislinko žemyn.
Dar teisėjui galėjo nepatikti, jog aš įrodžiau, jog pereiti iš ypatingosios teisenos bylos į ginčo teiseną galima: nes tai yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senatas 2005 12 29 Nutarimu Nr. 56 1.2 punktu.
Salėje stojo nejauki tyla – nes teisę aš išmanau. Nors ir dievagojausi, jog man reikalingas advokatas. Nes šiaip jau teisėjai kalba perkeltine prasme. Prašiau paaiškinti, ką jis turi omenyje, jis supyko, pasakė, kad aš darau jam spaudimą. (Advokatas man reikalingas kaip vertėjas, nes aš nesuprantu tos jų perkeltinės kalbos, o jie metų metais ja bendraudami, supranta.)
Pagalbos šauksmas „SOS“: „man daromas spaudimas“ šiame teismo posėdyje buvo pasakytas gal 6 kartus.
Teisėjo protokolinę nutartį man į žmonių kalbą vėlgi išvertė teisininkė. Geriau suvokiu rašytinę kalbą, o ką kalbėjo teisėjas, nesupratau, antra, ir pamiršau, o reikės juk advokatų naujame biure atkartoti.
Šiaip nežinau – ar iš viso yra galima spręsti dėl ieškinio priėmimo žodinio proceso tvarka, nes LR CPK 115 str. to nenumato. Pamenu, jog Kauno apygardos teismo pirmininkas Albertas Milinis apie Rūtą Palubinskaitę, kuri spręsdavo žodžiniame procese pagal savo kažkokį tik jai vienai žinomą Kodeksą, pasakė, jog „mes taip darome“.
LR CPK 115 str. 1 dalis rezoliuciją numato tik tokiu atveju, jeigu ieškinys atitinka reikalavimus.
Jeigu neatitinka, nurodyta:
115 str. „Procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimas ir trūkumų ištaisymas“
7 dalis:Šiame straipsnyje nurodytos nutartys priimamos rašytinio proceso tvarka.
Didžiulis trūkumas, jog neteisingai pavadinau dokumentą, ne ieškiniu, o ieškininiu pareiškimu, tačiau:
115 str. 4. Klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti šio straipsnio 2 dalį. (2 dalis reglamentuoja nutartį trūkumų ištaisymams.)
Kai ėmiau klausti, kodėl negalima priimti rašytinės nutarties, kaip numato LR CPK, teisėjas mane pertraukė ir pasakė:
„Aš jus įspėju, nedaryti man bet kokio spaudimo“.
Ką jūs darytumėte mano atveju – jeigu bylą nagrinėja ne teisėjas, O pati Dalia Grybauskaitė?
Juk tose bylose, kur nagrinėja Daukanto dvaras, ir vyksta labai baisūs teisės pažeidimai.
Taip ir čia – teisėja buvo atleista, terminą kažkam kitam atnaujino notaras Šarūnas Rulys, o tu eik sau šunims šėko pjauti. O jeigu aš nenoriu to šėko pjauti, ir moku skaityti kodeksus? Ir gal esu keista, bet nuo 1990 03 11 gyvenu laisvoje, nepriklausomoje ir demokratinėje valstybėje, ir joje teisės viešpatavimą, jeigu Prezidento kėdėje esanti raudonoji komunistė nieko apie tai nesuvokia, ir kuriame mes, pilietiški piliečiai. Komunistei- į komunizmo mokyklą atgal marš, klausyti idiotiškų paskaitų apie Leniną, o ne demokratinei valstybei vadovauti!
Kodėl mano prašymas vykdyti LR CPK 115 str. 5 dalį, kad man turi būti įteikta nutartis, buvo palaikyta „spaudimu teismui“?
Vadinasi, jeigu prašai vesti bylą pagal įstatymus, tai yra „spaudimas teismui?“
Beje, teisėjas turi teisę nusišalinti, jeigu jis jaučia tokį didelį spaudimą, kad nesugebės priimti sprendimo, ir jam tą sprendimą rašys D.Kantaravičius ar pati Dalia Grybauskaitė.
Tiesa, D.Kantaravičius įsikišo ir į kitą mano turimą bylą, liepdamas ją nutraukti, tai teisėja atsakė, jog teisėjams niekas nenurodinės. Panašiai, kaip A.Šafronas,atkirto teisėja E.Kriaučiūnienė.
Dalia Grybauskaitė iš viso nesuvokia, jog teismo pirmininkas nėra kolegialus bylų organas, o tik teismo administratorius.
Manau, jog šiandienos įvykiai rodo, jog Rusijos URM atstovės Zacharovos pareiškimas – žodinė nota Lietuvai apie tai, kad Lietuvoje nėra demokratijos, įgauna vis didesnę reikšmę.
O „rusai puola“ reiškia, jog Rusija fiksuoja Lietuvoje daromus žmogaus teisių pažeidimus.
Priminsiu, jog Vilniaus teisėjas A.Žiedelis mano surašytą ir pasirašytą apeliacinį skundą dėl Lenkų rinkimų akcijos ieškinio patenkinimo – priteista solidi suma iš Laisvo laikraščio – priimti ar nepriimti – sprendė lygiai pusę metų.
Dalia Grybauskaitė sakė, jog „teismuose įvyko lūžis“ – kurgi ne: apeliacinio skundo priėmimo terminas nuo 3 darbo dienų pailgėjo iki 180 dienų.
Tiesa, kai kitoje mano turimoje byloje teisėja 56 dienas nesprendė ieškinio priėmimo klausimo, tada Teismo pirmininkas Kantaravičius pasakė, jog jis negali kištis, ir ėmė man grasinti baudomis, jeigu teirausiuosi, kodėl nevykdomas LR CPK.
Teisėjas Darius Kantaravičius netgi priėmė nutartį, kad atmeta mano nušalinimą teisėjai – nors aš jo iš viso nereiškiau! Nutartis – neskundžiama. Joje man yra grasinama piniginėmis baudomis, jeigu kreipsiuosi dar kartą (aš nesikreipiau, teismo pirmininkas sufantazavo – bet prieš “netinkamus asmenis” juk galima viskas!)
Kauno apylinkės teisme vadinasi gali būti D. Kantaravičius teisėjams vis tik liepia ir nurodinėja, kaip nagrinėti bylas, nes dėl ieškinio priėmimo ar nepriėmimo yra priimama RAŠYTINĖ nutartis ir įteikiama asmeniui, o šiandien buvo vykdomas kažkoks Kitos Lietuvos Kodeksas, kuriuo vadovautasi ir be teismo sprendimo „atnaujinant“ 23 metus praleistą terminą, tiksliau, iš viso netaikant jokio paveldėjimo termino: atsibudau po 23 metų, jeigu D. Grybauskaitė leidžia, atėjau ir paveldėjau. Spjoviau ten ant kažkokių teisėjų, savo elgesiu demonstruoja tokie asmenys – kurių negerbia pati Dalia.
Taip yra padaryta mano byloje. Tiesa, apie Šarūno Rulio nesąmones pranešiau į Teisingumo ministeriją, tai labai teisinga ministrė Vainiutė per savo pakalikus atrašė, jog šito galimo dokumentų klastojimo iš viso nenagrinės.
„Lietuvoje yra labai keisto tipo demokratija“, Rusijos URM atstovė Zacharova…Rusai puola. Demokratinė Lietuva, kurioje teismuose teisėjai atvirai skundžiasi, jog jiems neleidžiama dirbti, kišamasi į bylas. Rusijos atstovai neįleidžiami į tarptautinės konstitucinės teisės kongresą, D. Grybauskaitė net grūmodama giriasi, kokia Lietuvoje demokratija – ir kaip jos Rusijoje nėra.
Tačiau demokratija apsprendžiama ir pagal rezultatus, kurie matyti klausimuose dėl teisminės valdžios nepriklausomumo.
Teisėjas A. Šafronas aiškiai šiandien pasakė, kad jam trukdoma dirbti.
Po to sakė, jog jaučia labai didelį spaudimą, ir jaučia jį iš visų pusių – net mane tuo kaltino. Labai atsiprašau, bet nepriklausomoje šalyje noriu nutarties raštu ir į rankas arba kompiuteryje paskaityti, nes per posėdį nesupratau, kokie ten trūkumai, kad negalima pagal tokį dokumentą nagrinėti. Kodėl turiu rašyti dabar straipsnį? Nes teisėjui neleidžia dirbti. Normalioje valstybėje teismas yra ta instancija, kur viskas turi paaiškėti. Nenormalioje valstybėje paduodi į teismą – ir į tavo bylą ima kištis šalies Prezidentė. Netikite? Taip, šioje byloje yra Prezidentės Dalios Dekretas, priimtas tą pačią dieną, kai buvo iškelta byla pagal mano pareiškimą…Visiems teisėjams pasakyta: negalima. Supratote? Žiedelis suprato. Todėl pusę metų marinavo bylą stalčiuje. Daugelis kitų irgi suprato, todėl keletą metų iš eilės daug bylų pralošiau, o sprendimai buvo nei į tvorą, nei į mietą. Nes Lietuvos teisėjams liepta nagrinėti bylas ne pagal faktus, teisę, o pagal asmenį. Jis tinkamas ar netinkamas.
Jeigu netinkamas asmuo, jį galima paduoti į teismą, nepridedant jokio dokumento. Pamenate, paviešinau, kaip mano vyras buvo paduotas į teismą, ir teisėja Agurkienė priteisė jam 500 eurų, sprendime prisapnavusi, jog remiasi kažkokiais dviem dokumentais. Vienas „bet“: ieškovai kreipėsi į teismą, pabrėždami, jog jie neprideda jokio dokumento. Taigi, teisėjams prieš „neteisingus asmenis“ leidžiama netgi fantazuoti.
Beje, toje nesąmoningoje byloje ieškovai pareiškė, jog atsiima ieškinį. Iš viso nesuvokiama: kam tada reikalingas teisėjas, kuris priėmė nagrinėti visišką nesąmonę, priėmė sprendimą, vėliau jį panaikino, vėliau skyrė terminą atsiliepimams, parengiamiems posėdžiams, juk teisėjas turėjo matyti, jog byla skirta tik pasityčiojimui, laiko gaišinimui, jog ten nėra jokių įrodymų? Vadinasi, teisėjai bent jau Kauno miesto teisme, nieko patys nesprendžia, yra komanda fas, ką sudoroti – jie ir vykdo. O iš teisėjos Agurkienės iš viso už tą nesąmoningą bylą, valstybės resursų švaistymą, darbo imitavimą, turėtų būti, mano subjektyvia nuomone – išskaičiuota alga! Kaip, beje, ir iš kai kurių nieko neveikiančių advokatų, „teikiančių nemokamą pagalbą“ – o iš tikrųjų – žlugdančių bylas.

K. Sulikienė: mano civilinę bylą nagrinėja pati Dalia Grybauskaitė
Teisėjas Artūras Šafronas apkaltino teismo pirmininką Darių Kantaravičių kišantis į bylą, darant jam didžiulį spaudimą
Kristina Sulikienė
Šiandien Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Artūras Šafronas viešame teismo posėdyje byloje dėl termino palikimui atnaujinti galimai apkaltino teismo pirmininką Darių Kataravičių pažeidinėjant įstatymus, ir nurodinėjant, kaip jam nagrinėti šią konkrečią bylą.
Teisėjas A. Šafronas gavo teismo pirmininko D.Kantaravičiaus vizuotą raštą, kuriame teismo pirmininkas nurodęs, jog kreipimasis į jį yra traktuotinas procesiniu dokumentu, ir privalo būti tokiu laikomas, bei suprask, dar ir vykdoma turi būti viskas, kas tame kreipimesi parašyta. Kreipimesi buvo reikalaujama nutraukti bylą, ir neleisti man kreiptis į teismą, nurodyta, jog tokios teisės neturiu. Teisėjas Artūras Šafronas atsakė, jog teismas sukurtas visiems, ir visi turi teisę kreiptis. Ne teismas kreipėsi į teismą, o pareiškėjas.
Yra paprasti piliečiai, ir yra piliečiai iš „teroristų registro“. Su teroristais nesikalbama, jie šaudomi (yra tokia antiteroristinė instrukcija). Taip ir šitoje byloje: tik kreipiausi su 2017 03 16 pareiškimu į teismą, 2017 03 21 teisėja Olga Šinkarenko uždėjo rezoliuciją priimti, o kitą dieną išsiuntė Kauno 6-ojo notarų biuro notarui Šarūnui Ruliui vykdyti ir pateikti atsiliepimą, prasidėjo stebuklai: 2017 03 22 priimtas Dalios Grybauskaitės dekretas atleisti minėtą teisėją iš užimamų pareigų, nors visi kodeksai aiškiai rašo, jog negalima atleisti teisėjo, jeigu jis nagrinėja bylą, nes gali būti pažeistas bylų nepertraukiamumo principas.
2017 03 23 notaro Šarūno Rulio motina, kuriai nesuteikti įgaliojimai vykdyti paveldėjimų bylų notarinius veiksmus Kauno rajone, Jolanta Rulienė, ėmėsi aktyvių veiksmų: tikrino mano močiutės Elenos Apanavičienės registrinius duomenis, juos atspausdino. Valstybės įmonė registrų centras visiškai niekaip su Kauno rajono palikimo vietų bylų tvarkymu notarei išdavė išrašą 11:28:47 apie mano močiutę Eleną Apanavičienę.
Kaip su duomenų apsauga, gerbiamieji? Kokią teisę Jolanta Rulienė, visiškai kuri nėra palikimo vietos notarė, turėjo teisę naršyti po mano močiutės asmens duomenis?
O jos sūnus Šarūnas Rulis (priminsiu, 2017 03 21 pareiškimas dėl paveldėjimui termino atnaujinimo priimtas teisme, ir išsiuntinėtas, kad šalys pateiktų atsiliepimus!) praėjus 23 metams po mano močiutės mirties, jos mirties 23-ųjų metinių dieną pranešė į registrų centrą, jog yra surastas paveldėtojas, paveldėjimo bylos Nr. 24/2017. Aišku, tai buvau ne aš, kuri kreipėsi pagal visus įstatymus į teismą.
Palikimo priėmimo faktas įregistruojamas per 10 minučių: Vį Registrų centras atrašo Šarūnui Ruliui 2017 03 23 Nr. T2-17/0019268 raštu, jog įregistravimo laikas 2017 03 23 16:41.
Registrų centras juk netikrina, ar Šarūnas Rulys klastoja, ar neklastoja dokumentų, bendrininkaujant motinai Jolantai Rulienei – jie tiki pateikiamais pranešimais. Tokiu būdu iš neteisės, iš oro, yra sukuriami juridiniai faktai. Vėliau pagal iš oro, be teismų sprendimų, sukurtus faktus grobiamos nuosavybės, pasisavinamos turtinės, neturtinės teisės, arba priešingai – dėl jų tyčia nekovojama, nes kažkam gal reikia Elenos Apanavičienės žemės poligonui, ar antenoms kokioms, juk gerai traukia ant kalno.
Pareiškime Nr.2-2680, kurį priėmė Šarūnas Rulys, parašyta, jog priimamas palikimas pagal įstatymą. Primenu, pareiškimo padavimo dieną suėję 23 metai po palikėjos mirties.
Po to šis naujai iškeptas paveldėtojas, bei notarų šeimynėlė (Olga Šinkarenko pakeičiama teisėju Artūru Šafronu, mano prašymas nevykdyti Dalios Grybauskaitės absurdiško dekreto ir neleisti trukdyti teisingumą – atmetamas; atmeta Kantaravičius) nuslepia tiek nuo teismo, tiek nuo manęs, pareiškėjos, palikėjos anūkės, jog užvesta 2017 03 23 paveldėjimo byla, jog 16:41 registrų centre užregistruotas paveldėjimo faktas. Buvau užėjusi į notarų biurą pernai metų kovo mėnesį tris kartus, vieną kartą Rulys trenkė durimis, kitus kartus Rulienė rėkavo. Jie neįpratę tvarkyti dokumentus pagal įstatymus: yra savas „zakonas“. Apie tai, jog kažkur kaimuose atnaujinami terminai be teismų, yra pasakojęs ir ne kartą advokatas A. Novikovas. Bet Kauno miesto centre ir dar vykstant teismo procesui – atleiskit…
Gal atsiras sąžiningų valstybės tarnautojų, kurie patikrins šitą aferą: 2017 03 23 11:30 paieškos Nr. 79378669, paiešką atlieka Šarūnas Rulys – jokių paveldėjimo faktų nėra, paveldėjimo byla neužvesta, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui – nėra. O po pietų, galimai suklastojus dokumentus, įrašas apie paveldėjimą po 23 metų – atsiranda. Manau, jog jeigu kreipiamasi po 23 metų, Registrų centras privalo reikalauti kreipimosi pagrindo, kurio nėra, nes jokios bylos nebuvo, pirmas kartas, kai kreipiausi aš.
Nors tiek pagal įstatymą, tiek pagal teisinę logiką notaras turi bent jau susilaikyti nuo neteisėtų veiksmų, jeigu vyksta teisme procesas, notarų šeimynėlė spjauna į teismą irgi – kaip šioje byloje padarė Dalia Grybauskaitė savo absurdišku dekretu atleidusi teisėją už tai, kad ji drįso priiimti nagrinėti mano, „teroristės“, pareiškimą. Visi žinome, jog pilna teismuose teisėjų, kuriems dėl to, kad jie turi bylas buvo leista neiti kurį laiką į pensiją 1-2 ir net po 5 metus.
Viename teismo posėdyje todėl nebeiškenčiu ir paprašau teismą išreikalauti, ar yra tokia paveldėjimo byla – nes aš mačiau segtuvą ant stalo Rulių šeimos biure, kuris buvo nuo manęs, anūkės, antrosios eilės paveldėtojos, kuriai niekam nesikreipus perėjo paveldėjimo teisė, kaip ir kitiems anūkams, kuriuos aš sąžiningai nurodau byloje, nerodoma, segtuvas paslepiamas – ir teisėjas Šafronas labai nustemba. O suinteresuotasis asmuo pareiškia, jog jis teismo proceso gale viską paaiškins. Byloje dalyvaujanti vieno procesiškai negalinčio dalyvauti asmens (gyvena užsienyje, nežino apie teismo procesą) kuratorė tad nurodo: „Labai keista, kad jūs teigiate esate paveldėtojas, o kada jūs kreipėtės į teismą dėl termino pratęsimo?“
Atsakymo nebuvo.
Į bylą atkeliauja dokumentai, kur matome, jog notarai Ruliai išradę laiko mašiną.
Toliau – dar gražiau. Pasiprašau advokato pagalbos. Man 2017 11 25 suteikiama Kristina Česnauskienė, kurią esu geru žodžiu minėjusi byloje dėl neįgaliojo teisių apgynimo.
O ši advokatė persimeta su manim vienu kitu laišku, ir…nieko nedaro.
Susitariam galų gale susitikimą sausio 18 dieną. Ji nėra skaičiusi bylos, kažką nusirašiusi. Paprašau pažiūrėti, ką ji mano apie tą pareiškimą dėl paveldėjimo, praėjus 23 metams.
Ji pasižiūri, ir tada greitakalbe man nurodo, jog būtina jį užginčyti. Aš dar ginčijuosi su ja, o ji atsako:
„Jeigu jūs neužginčysite, teisėjas A. Šafronas privalės vadovautis Registrų centro įrašu, jog jau yra paveldėtojas. Ir bus viskas. Atsiųskite savo juodraštį, aš padarysiu“.
Atsiunčiu.
Atsakymas atskrieja neadekvatus: negaliu toliau atstovauti jūsų byloje, nes draugauju su notare Jolanta Ruliene, kuri yra Šarūno Rulio mama.
Palieka mane „ant ledo“, „palikta ant ledo“ skubėdama, aišku, surašau ne visai tiksliai, nes iš tikrųjų iki galo nesuvokiu – kas atleido Rulių šeimą nuo LTSR CK 588 straipsnio vykdymo? Kur parašyta, kad jeigu praleidai terminą – viso gero. Arba eik į teismą. Į teismą neina – eina pas notarą, ir notaras Šarūnas Rulys, kuriam turbūt pati Dalia Grybauskaitė suteikė teisėjo regalijas, atnaujina terminą.
Taigi, teisėjo „SOS“ negaliu negirdėti.
Kaip supratau, Dalia Grybauskaitė toliau kišasi į mano paprastą šeimos bylą – kur prašau pripažinti man paveldėjimo teisę.
Kam Daliai Grybauskaitei per Kauno apylinkės teismo pirmininką D.Kantaravičių reikia kištis į bylą, trukdyti teisingumą?
Teisėjas A. Šafronas aiškiai šiandien pasakė, ir tai buvo griežti žodžiai, jog teismo pirmininkas pažeidinėja įstatymą, trukdo teismo darbą, nes teismas veikia nepriklausomai.
Ar girdit? Teismo pirmininkas trukdo teismo darbą, kišasi į bylas, nurodinėja, kokius procesinius sprendimus priimti.
Ačiū nuoširdžiam teisėjui A. Šafronui.
Proceso šalis, kurios teises gina pati Dalia Grybauskaitė, pareiškė, jog bylą tokiu atveju (jeigu jos neišmes į šiukšlių dėžę, kaip jis reikalavo per teismo pirmininką D.Kantaravičių) reikės kelti į Vilnių: nors paveldėjimo bylose yra išimtinis teismingumas, ir bylos nagrinėjamos pagal palikėjo paskutinę gyvenamąją vietą, taigi, pagal palikimo vietos notarą.
Na o aš šiandien suvokiau: šis teisėjas šiai bylai netinka, nes jis atsisako vykdyti Dalios Grybauskaitės telefoninius paliepimus- nepriteisti Kristinai Sulikienei termino atnaujinimą, kad ji negalėtų įsiregistruoti nuosavybės.
Teisėjui A.Šafronui, kaip supratau, nei šilta nei šalta ponios Dalios Grybauskaitės nuomonė ir jos patyrimas kišantis į bylas (į Darbo partijos Juodosios buhalterijos bylą skambindavo Prezidentės patarėja ir nurodinėdavo, kaip ją vesti, kokius procesinius sprendimus priimti.)
Tik mano klausimas: kas apgins teisėją? Teisėjas, beje, sakė „nedarykite niekas man jokio spaudimo“.
Bet byloje man nelabai leidžiama kalbėti, esu spaudžiama pati – „gal nagrinėsime be atstovo, jūs juk baigusi teisę?“
Atsakiau, jog VDU niekas nemokė apie situaciją, jog kreipusis į teismą pagal LTSR CK 588 str. dėl 6 mėnesių termino pratęsimo, notaras imtų ir atnaujintų pats be teismo terminą kitam pretendentui, kuris pagal įstatymą jau nebegali kreiptis, nes paveldėjimo eilės pasislinko žemyn.
Dar teisėjui galėjo nepatikti, jog aš įrodžiau, jog pereiti iš ypatingosios teisenos bylos į ginčo teiseną galima: nes tai yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senatas 2005 12 29 Nutarimu Nr. 56 1.2 punktu.
Salėje stojo nejauki tyla – nes teisę aš išmanau. Nors ir dievagojausi, jog man reikalingas advokatas. Nes šiaip jau teisėjai kalba perkeltine prasme. Prašiau paaiškinti, ką jis turi omenyje, jis supyko, pasakė, kad aš darau jam spaudimą. (Advokatas man reikalingas kaip vertėjas, nes aš nesuprantu tos jų perkeltinės kalbos, o jie metų metais ja bendraudami, supranta.)
Pagalbos šauksmas „SOS“: „man daromas spaudimas“ šiame teismo posėdyje buvo pasakytas gal 6 kartus.
Teisėjo protokolinę nutartį man į žmonių kalbą vėlgi išvertė teisininkė. Geriau suvokiu rašytinę kalbą, o ką kalbėjo teisėjas, nesupratau, antra, ir pamiršau, o reikės juk advokatų naujame biure atkartoti.
Šiaip nežinau – ar iš viso yra galima spręsti dėl ieškinio priėmimo žodinio proceso tvarka, nes LR CPK 115 str. to nenumato. Pamenu, jog Kauno apygardos teismo pirmininkas Albertas Milinis apie Rūtą Palubinskaitę, kuri spręsdavo žodžiniame procese pagal savo kažkokį tik jai vienai žinomą Kodeksą, pasakė, jog „mes taip darome“.
LR CPK 115 str. 1 dalis rezoliuciją numato tik tokiu atveju, jeigu ieškinys atitinka reikalavimus.
Jeigu neatitinka, nurodyta:
115 str. „Procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimas ir trūkumų ištaisymas“
7 dalis:Šiame straipsnyje nurodytos nutartys priimamos rašytinio proceso tvarka.
Didžiulis trūkumas, jog neteisingai pavadinau dokumentą, ne ieškiniu, o ieškininiu pareiškimu, tačiau:
115 str. 4. Klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti šio straipsnio 2 dalį. (2 dalis reglamentuoja nutartį trūkumų ištaisymams.)
Kai ėmiau klausti, kodėl negalima priimti rašytinės nutarties, kaip numato LR CPK, teisėjas mane pertraukė ir pasakė:
„Aš jus įspėju, nedaryti man bet kokio spaudimo“.
Ką jūs darytumėte mano atveju – jeigu bylą nagrinėja ne teisėjas, O pati Dalia Grybauskaitė?
Juk tose bylose, kur nagrinėja Daukanto dvaras, ir vyksta labai baisūs teisės pažeidimai.
Taip ir čia – teisėja buvo atleista, terminą kažkam kitam atnaujino notaras Šarūnas Rulys, o tu eik sau šunims šėko pjauti. O jeigu aš nenoriu to šėko pjauti, ir moku skaityti kodeksus? Ir gal esu keista, bet nuo 1990 03 11 gyvenu laisvoje, nepriklausomoje ir demokratinėje valstybėje, ir joje teisės viešpatavimą, jeigu Prezidento kėdėje esanti raudonoji komunistė nieko apie tai nesuvokia, ir kuriame mes, pilietiški piliečiai. Komunistei- į komunizmo mokyklą atgal marš, klausyti idiotiškų paskaitų apie Leniną, o ne demokratinei valstybei vadovauti!
Kodėl mano prašymas vykdyti LR CPK 115 str. 5 dalį, kad man turi būti įteikta nutartis, buvo palaikyta „spaudimu teismui“?
Vadinasi, jeigu prašai vesti bylą pagal įstatymus, tai yra „spaudimas teismui?“
Beje, teisėjas turi teisę nusišalinti, jeigu jis jaučia tokį didelį spaudimą, kad nesugebės priimti sprendimo, ir jam tą sprendimą rašys D.Kantaravičius ar pati Dalia Grybauskaitė.
Tiesa, D.Kantaravičius įsikišo ir į kitą mano turimą bylą, liepdamas ją nutraukti, tai teisėja atsakė, jog teisėjams niekas nenurodinės. Panašiai, kaip A.Šafronas,atkirto teisėja E.Kriaučiūnienė.
Dalia Grybauskaitė iš viso nesuvokia, jog teismo pirmininkas nėra kolegialus bylų organas, o tik teismo administratorius.
Manau, jog šiandienos įvykiai rodo, jog Rusijos URM atstovės Zacharovos pareiškimas – žodinė nota Lietuvai apie tai, kad Lietuvoje nėra demokratijos, įgauna vis didesnę reikšmę.
O „rusai puola“ reiškia, jog Rusija fiksuoja Lietuvoje daromus žmogaus teisių pažeidimus.
Priminsiu, jog Vilniaus teisėjas A.Žiedelis mano surašytą ir pasirašytą apeliacinį skundą dėl Lenkų rinkimų akcijos ieškinio patenkinimo – priteista solidi suma iš Laisvo laikraščio – priimti ar nepriimti – sprendė lygiai pusę metų.
Dalia Grybauskaitė sakė, jog „teismuose įvyko lūžis“ – kurgi ne: apeliacinio skundo priėmimo terminas nuo 3 darbo dienų pailgėjo iki 180 dienų.
Tiesa, kai kitoje mano turimoje byloje teisėja 56 dienas nesprendė ieškinio priėmimo klausimo, tada Teismo pirmininkas Kantaravičius pasakė, jog jis negali kištis, ir ėmė man grasinti baudomis, jeigu teirausiuosi, kodėl nevykdomas LR CPK.
Teisėjas Darius Kantaravičius netgi priėmė nutartį, kad atmeta mano nušalinimą teisėjai – nors aš jo iš viso nereiškiau! Nutartis – neskundžiama. Joje man yra grasinama piniginėmis baudomis, jeigu kreipsiuosi dar kartą (aš nesikreipiau, teismo pirmininkas sufantazavo – bet prieš “netinkamus asmenis” juk galima viskas!)
Kauno apylinkės teisme vadinasi gali būti D. Kantaravičius teisėjams vis tik liepia ir nurodinėja, kaip nagrinėti bylas, nes dėl ieškinio priėmimo ar nepriėmimo yra priimama RAŠYTINĖ nutartis ir įteikiama asmeniui, o šiandien buvo vykdomas kažkoks Kitos Lietuvos Kodeksas, kuriuo vadovautasi ir be teismo sprendimo „atnaujinant“ 23 metus praleistą terminą, tiksliau, iš viso netaikant jokio paveldėjimo termino: atsibudau po 23 metų, jeigu D. Grybauskaitė leidžia, atėjau ir paveldėjau. Spjoviau ten ant kažkokių teisėjų, savo elgesiu demonstruoja tokie asmenys – kurių negerbia pati Dalia.
Taip yra padaryta mano byloje. Tiesa, apie Šarūno Rulio nesąmones pranešiau į Teisingumo ministeriją, tai labai teisinga ministrė Vainiutė per savo pakalikus atrašė, jog šito galimo dokumentų klastojimo iš viso nenagrinės.
„Lietuvoje yra labai keisto tipo demokratija“, Rusijos URM atstovė Zacharova…Rusai puola. Demokratinė Lietuva, kurioje teismuose teisėjai atvirai skundžiasi, jog jiems neleidžiama dirbti, kišamasi į bylas. Rusijos atstovai neįleidžiami į tarptautinės konstitucinės teisės kongresą, D. Grybauskaitė net grūmodama giriasi, kokia Lietuvoje demokratija – ir kaip jos Rusijoje nėra.
Tačiau demokratija apsprendžiama ir pagal rezultatus, kurie matyti klausimuose dėl teisminės valdžios nepriklausomumo.
Teisėjas A. Šafronas aiškiai šiandien pasakė, kad jam trukdoma dirbti.
Po to sakė, jog jaučia labai didelį spaudimą, ir jaučia jį iš visų pusių – net mane tuo kaltino. Labai atsiprašau, bet nepriklausomoje šalyje noriu nutarties raštu ir į rankas arba kompiuteryje paskaityti, nes per posėdį nesupratau, kokie ten trūkumai, kad negalima pagal tokį dokumentą nagrinėti. Kodėl turiu rašyti dabar straipsnį? Nes teisėjui neleidžia dirbti. Normalioje valstybėje teismas yra ta instancija, kur viskas turi paaiškėti. Nenormalioje valstybėje paduodi į teismą – ir į tavo bylą ima kištis šalies Prezidentė. Netikite? Taip, šioje byloje yra Prezidentės Dalios Dekretas, priimtas tą pačią dieną, kai buvo iškelta byla pagal mano pareiškimą…Visiems teisėjams pasakyta: negalima. Supratote? Žiedelis suprato. Todėl pusę metų marinavo bylą stalčiuje. Daugelis kitų irgi suprato, todėl keletą metų iš eilės daug bylų pralošiau, o sprendimai buvo nei į tvorą, nei į mietą. Nes Lietuvos teisėjams liepta nagrinėti bylas ne pagal faktus, teisę, o pagal asmenį. Jis tinkamas ar netinkamas.
Jeigu netinkamas asmuo, jį galima paduoti į teismą, nepridedant jokio dokumento. Pamenate, paviešinau, kaip mano vyras buvo paduotas į teismą, ir teisėja Agurkienė priteisė jam 500 eurų, sprendime prisapnavusi, jog remiasi kažkokiais dviem dokumentais. Vienas „bet“: ieškovai kreipėsi į teismą, pabrėždami, jog jie neprideda jokio dokumento. Taigi, teisėjams prieš „neteisingus asmenis“ leidžiama netgi fantazuoti.
Beje, toje nesąmoningoje byloje ieškovai pareiškė, jog atsiima ieškinį. Iš viso nesuvokiama: kam tada reikalingas teisėjas, kuris priėmė nagrinėti visišką nesąmonę, priėmė sprendimą, vėliau jį panaikino, vėliau skyrė terminą atsiliepimams, parengiamiems posėdžiams, juk teisėjas turėjo matyti, jog byla skirta tik pasityčiojimui, laiko gaišinimui, jog ten nėra jokių įrodymų? Vadinasi, teisėjai bent jau Kauno miesto teisme, nieko patys nesprendžia, yra komanda fas, ką sudoroti – jie ir vykdo. O iš teisėjos Agurkienės iš viso už tą nesąmoningą bylą, valstybės resursų švaistymą, darbo imitavimą, turėtų būti, mano subjektyvia nuomone – išskaičiuota alga! Kaip, beje, ir iš kai kurių nieko neveikiančių advokatų, „teikiančių nemokamą pagalbą“ – o iš tikrųjų – žlugdančių bylas.

smitas-5a69f1309074f.jpg
Sistemikai dėl teroristų „registro“ kaltina…“Juodvarnius“: organizaciją, kurios veiklos teisėsauga ir VSD netyrė, nes ji galimai susijusi su konservatoriais?
Kristina Sulikienė
Jūs net neįsivaizduojat, kaip greitai veikia specialiosios tarnybos, kai sujudinį jų viduje tvyrantį mėšlą, ir pajudini su pagaliuku ten, kur daugiausiai musių.
Metų metais galimai laikydami mane įrašę į kažkokį „teroristų registrą“, ir su savo „šūvio į koją“ „projektu“ „vatnikas“, kuris turbūt nesėkmingiausias „skiepas“ per visą Lietuvos spectarnybų istoriją (negi jūs tikit, kad kažkokia šviesiaplaukė su vidurinės mokyklos diplomu sugebėjo sukelti tokį skandalą, vykdant tokią priedangos operaciją?), mūsų spectarnybininkai pasijuto nesaugiau, kai pareikalavau paaiškinti, kas čia per „teroristų registras“ ir su kokia organizacija man save sieti – kad bent žinočiau, apie ką eina kalba?
Tuo pačiu pareikalavau ištirti „šūvio į koją“ „operaciją“ „vatnikas“: atleisti iš tarnybos Gabrielės Adomavičiūtės kuratorius.
Rusija reagavo kitą dieną, per URM atstovę Zaharovą pareiškė, jog „labai keisto tipo yra demokratija Lietuvoje. Visiškai Lietuvoje nesuvokiama, kas yra žodžio laisvė, persekiojami kitaminčiai, kurie tiesiog turi savo nuomonę.“
Skaudu, kai tave kritikuoja „teroristinė Rusija“.
Savo kreipimesi nurodžiau, jog Lietuvoje veikia čečėnai – teroristai, bet kreiptis dėl jų – negalima. Kreipiausi, nes radau juos minint brolio Romualdo Apanavičiaus (g. 1975) dingimo byloje. Jie Lietuvos draugai. Juk net toks Vytauto Landsbergio adjutantas Algirdas Vaclovas Patackas kovojo šventame Čečėnijos kare, gavo ten sužeidimus, jam buvo perpiltas kraujas, ir jis užsikrėtė liga, nuo kurios ir mirė.
Dar buvo „šachidė“ Eglė Kusaitė, nuo vaikystės turėjusi invalidumą, ir kurią VSD užverbavo jai esant 15 metų: nors vaikų verbavimas yra Romos statuto pažeidimas, nusikalstama veika. Ji irgi draugavo su tikrais čečėnų teroristais – džihadistais. Disidentė Nijolė Sadūnaitė šią išteisintą galimai buvusią terorizmo rėmėją pagerbė 2018 01 13 iš Seimo tribūnos.
Mūsų VSD kova su terorizmu yra labai keista, arba ji iš viso nevyksta.
Taigi, kadangi nei VSD, nei AOTD komunikuoti iš viso nemoka – nors, garantuoju, turi savo spaudos atstovus, bei visokius ten specialius skyrius „darbui su visuomene“, o temoka „tekinti medžiagą“, atsakymas po šeštadieninio „vatnikas.lt“ visiško ištrynimo iš interneto seka VSD mėgiamame „teisingame“ o kaip aš vadinu – propagandiniame – portale 15 kapeikų.
https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/juodvarniu-byla-uz-suvi-i-pareiguna-tarp-ieskomiausiu-nusikalteliu-patekes-istorijos-mokytojas-teisingumo-isvenge-sulaukes-senaties-56-916314
Ten rašoma apie baisią nacionalistinę – teroristinę organizaciją „Juodvarnis“, kuri disponavo dideliais kiekiais šaudmenų, sprogmenų, ir treniruodavosi miškeliuose su KAM ir SKAT vyrukais.
Vienas jų – Eligijus Šmidtas- iki 2015 metų išsislapstė užsienyje, ir pastaruoju metu gyveno Ukrainoje, o dabar kadangi jis tikras teroristas ir jo ieškojo 15 metų ir nerado, žinote, kur atsirado? Pas prof. Bumblauską VU ir netgi yra doktorantas. Va taip va draugai!
O dabar rimtai. “Nice try”, kaip sako broliai amerikonai, geras bandymas- bet vėl pro šalį. Na negalėjau aš priklausyti “Juodvarniams”. (Nors kariuomenėje pamenu isterijos pagautas kapitonas – Isterikas lakstė ir klykė “Ji mus visus iššaudys, ji mus visus nušaus!“ Isterikui tada atsakiau, jog su iš gabalų sudėliotais šautuvais visų pirma mokytis šaudyti atsisakau. ) Bet žinau, ką jūs turite omenyje. “Žiūrėk visą pasakos pavadinimą, ir visą fabulą”.
O taip – ten yra sesuo, 12 juodvarnių ir sesuo. Manote, aš esu “Juodoji sesuo”? Pamenate grupę “Mano juodoji sesuo”? Lietuvoje labai daug visokių užuominų – net muzikos pasaulyje.
Su teroristais jūs nesikalbat- tik juos šaudot? O taip – 2000 11 24 snaiperis ir Kaliningrado į taikiklį buvo įsivedęs ir mano galvelę, tenais Vokiečių gatvėje prie picerijos, kur sušaudė “Daškę”. Sakote, buvo už ką? Bet juk man tebuvo 20 metų. Ką tokio aš žinau, kad reikia sušaudyti?
Sakot, jūs nežinote, ką aš žinau, todėl negalite rizikuoti?
Bet jeigu aš esu pavojinga, nes atseit mano brolis galėjęs būti “Juodvarnis”, kuo aš labai abejoju, tai tada pavojinga bus ir Seimo narė Gintarė Skaistė, nes ji yra geriausio brolio draugo, klasės ir suolo draugo Audriaus Skaisčio žmona. Ji irgi gali “ką nors žinoti”.
Apklausti reikėtų ir Mindaugą Balčiauską, tokį pati geriausią klasės ir suolo draugą, dirbusį V. Landsbergio padėjėju ar kažkokiu konservatorių sekretoriumi.
Jeigu pasižiūrėsit 12 klasės nuotrauką, tai šiedu ir stovi prie mano brolio kaip apsaugininkai, vienas iš vienos pusės, kitas iš kitos.
Brolis aišku, kad per daug žinojo, nes 2000 08 14 Latvijoje su visu autobusu buvo nuverstas nuo kelio pagal visas terorizmo teorijas ir praktikas. Gal “atkalė” teroristus, sėdo prie vairo, kur gulėjo kūnas be galvos – teroristai nupjovė vairuotojui galvą (vėliau pateikta, kad “ištiko širdies smūgis, krito, užsikabino už laido, ir nusipjovė galvą”) ir išvairavo pro laukus ir pastatė autobusą tarp namo ir tvarto.
Sakot – betgi jis neturėjo vairuotojo pažymėjimo? Neturėjo. O vairuoti mokėjo nuo 12 metų. Gal nuo 10. Tėvas mus sodindavo ant kelių dar mums esant 3-4 metų, mane, tarkime, išmokė vairuoti, kai man buvo 12 metų, pamenu, važinėjau su mamos Zapuku Sacharovo aikštėje. Kai nuėjome į vairuotojų kursus su dabar jau Seimo nare Monika Navickiene (šiaip ji visai neblogas ir draugiškas žmogus, nors jai ir rūpėdavo labiau makijažas, negu mokslai), tai vairavimo instruktorius išklausinėjęs, kad moku vairuoti Zapuką, liepė man sėsti ir vairuoti, taip ir padariau. Teises išlaikiau iš karto. Mes šeimoje gavome gerus apmokymus ne tik kaip vairuoti, kalti ir betonuoti, mes mokame ir labai greitai spausdinti tekstus – tėvai iš vadovėlio išmokė. Tėtis prisipažino vieną iš vadovėlių netgi parašęs kartu su kitais autoriais.
Grįžkime prie Latvijos teroro akto.
Juk labai keista, kaip nevaldomas autobusas neapsiverčia, o švartuojasi tarp vienintelio vienkiemio laukuose 2 pastatų (brolis matyt sugalvojo, kaip stabdyti autobusą, kuriame nebeveikė stabdžių sistema), ir tokiu būdu dar, kad sustoja, ir niekas nežūsta. Kažkas turėjo valdyti autobusą, įtariu, tąkart mano brolis išgelbėjo 45 žmonėms gyvybes.
Mano brolis niekada nieko apie priklausymą specialiosioms tarnyboms, karinėms organizacijoms nepasakodavo, išskyrus, kartą pasakė, jog turi NATO leitetanto laipsnį. Viskas.
Žinojote tokį dalyką, kad yra LK laipsniai ir yra tiesiai iš NATO? Nežinojot. O mūsų bailiai ir kvailiai žino. Po to, kai brolis 1995 metų sausį gavo šį laipsnį, prieš jį imtasi dorotis žiauriausiais būdais, ir buvo dorojamasi iki jo dingimo.
Doktorantūros? Pamirškit!
Nors buvo parašęs monografiją, ir pirmas lietuvoje išvertęs Simonavičiaus veikalą “Apie raketų mokslą“ iš lotynų kalbos. Dabar jo vertimo pagrindu kažkoks trintukas „laimėjęs projektą“ ir apsimeta, jog verčia tą jau išverstą knygą. Kadangi broliui visur buvo užtrenktos durys, jis šios knygos vertimą išspausdino laikraštyje „Lietuvos Aidas“. Redaktorius Pilvelis labai palaikė brolį ir publikavo jo analitinius straipsnius, bei mokslinę medžiagą.
Man visada buvo įdomus Bražuolės sprogdinimas vien dėl to, jog ta vieta yra 6-10 km nuo mūsų kolektyvinio sodo. Spėju, jog buvo bandoma pateikti, jog jeigu brolis ir nesprogdino, tai bent jau išžvalgė. Tačiau jeigu neklystu, tuo metu jis dar vis mokėsi Suomijoje, ir dalyvauti Lietuvos teroristų veikloje fiziškai negalėjo.
Mano atsakymas spectarnyboms, prokuratūrai būtų toks: nice try, guys, nice try.
Tačiau reikėtų kažkaip rimčiau žiūrėti į darbą. Juk mano tėvas garsus profesorius, o mama tebedirba Lietuvos muzikos ir tearo akademijoje. Sesuo irgi dirba labai atsakingą darbą.Apie save jau nekalbu, esu teisininkė, tiek privati, tiek dirbu įmonėje, rašau straipsnius – tačiau esu galimai įtraukta į teroristų sąrašus. Kiekvieną sekmadienį (jeigu VSD tikrai manim domėtųsi) galite pasiklausyti mano soprano mūsų gyvenvietės bažnyčioje. Kiek galiu, tiek prisidedu prie Lietuvos Katalikų bažnyčios veiklos – priminsiu, jog šią bažnyčią labai nuožmiai persekiojo KGB. Ir nebeatsigavo, tokio lankomumo, koks buvo iki komunizmo, Lietuvoje nebėra, o sunaikinus tikėjimą, ir dargi reklamuojant „pagonybę“ (prieš ją KGB nekovojo – – priešingai: kaip atsvarą katalikybei – rėmė!) žmonės ir praranda viltį, nes iki komunizmo įvedimo Lietuvoje viltis buvo Dieve, mūsų kraštas pasauliui netgi davė garsių palaimintųjų, įrašytų Vatikane.
2015 metais buvo bandymų mane sieti su kažkokiais išlamistais, tačiau atpažinau klastą, ir atsakiau, jog kai kažką teisiškai konsultuoju, nesidomiu tų žmonių religinėmis pažiūromis, su jom nesitapatinu. Tik tada atsikabino. Šią „operaciją“ vykdė vienas iš Seimo nario Audriaus Nako padėjėjų, viešai deklaruojantis, kad jis yra šiitas.
Įrašius kažką be pagrindo į terorizmo registrą, taip nesinori iš jo žmogų ištrinti, todėl bandoma sukurti aplinkybes, kurių natūraliai – nėra.
Kaip VSD galėjo iš visos šeimos išrinkti tik mane, o kitus šeimos narius palikti? O gal nepaliko? Gal visa šeima yra tame teroristų registre, ir tokiu pačiu būtu – valstybinių smogikų taikiklyje?
O kaip paaiškinti mamai, kuri to nesuvokia? Kad nei vieno gyvo nepaliks, pirma sunaikina vaikus (sesuo Virginija 2009 12 27 užmušta bute, teisėsauga šios bylos, nutraukusi 5 kartus, netyrė) o tėvus „nuimti“ – „tecnikos reikalas“. Visada galima pateikti, kad vieni kitus iššaudė, o pradžia jau padaryta – Vilniuje būtent Karoliniškėse senukų (g. 1947 m.) pora iššaudė vienas kitą. Visi juk patikės. Tėvą jau bandyta „nuimti“, gelbėjo toks Vytenis Andriukaitis, skambinėjo į ligoninę 12 valandą nakties sekmadienį. Kas keisčiausia, pernai ir šiais metais kaime mirė ne vienas asmuo, kažką galimai žinojęs apie mano tėvo užpuolimą – vienam buvo peršauta galva, policija tyrimą aišku nutraukė. Tiesiog normali praktika, kai smogikų agentūra nepalieka liudytojų, ypač geriančių, kurie gali prie butelio viską išsipliurpti.
Juk šitie bepročiai, kurie metų metais žudo žmones, ir nėra patraukiami baudžiamojon atsakomybėn (juk valstybės smogikas „dirba“ „pagal įsakymą“, kaip jūs nesuprantat?) tariasi atlieką „šventą reikalą“.
Tiesa, kokio pobūdžio „Juodvarniai“ yra?
Išimtinai antikomunistai. Ajajai. Štai kodėl Dalia Grybauskaitė jų bijo. Ir mane prie jų prirašė. Nors aš apie šitą oprganizaciją iš 15 kapeikų išgirdau pirmą kartą. Kartą Giedrutė savo „Raudoname rupore“ bandė sniaukroti apie juos, bet nežinojo jų pavadinimo, ir pavadino juos „Juodaisiais angelais“. Matot, kažką girdėjo apie sparnus, apie skraidymą, bet kaip tiksliai vadinasi – nežinojo.

Todėl apie „Juodvarnius“ girdžiu pirmą kartą. Tiesa, o kaip publikacijos, sakysit, juk spauda rašė? Tai kad nesidomėjau tokiom temom.
Tiesa, man atrodo, brolis yra dirbęs Gabijos gimnazijoje, arba kažkuris brolio draugas iš „Ryto“ mokyklos. Na va, matote, ir ryšiai su teroristais yra.
Kaip lengva yra kurti teroristų sąrašą. O kadangi aš į universitetą važinėjau išlipdama Gabijos stotelėje, vadinasi, aš irgi susijusi.
Slava Ukraine. Gerojam Slava.
Iki Lietuvos sunaikinimo liko nedaug: pagal demografinę kreivę (siaubingą tangentą, kurio aukščiausias taškas 1996-ieji), kaip tarptautinių ekspertų teigiama – 2094 metais Lietuvoje gyvens tik 1.8 mln. Žmonių. Per 76 metus išnyks dar vienas milijonas.
Tačiau tai yra vis dar per daug poligonus čia įrenginėjantiems vokiečiams.
Todėl reikia išnaikinti tuos, kas skaito, rašo ir duonos neprašo.
Tiesa, vatnikas buvo toks apgailėtinas projektas, jog „internetinio dvynio“ informacinė ataka, organizuota generolo leitenanto Žuko padėjėjo Neimonto buvo įdomesnė. Ten bent jau buvo kažkoks judesys, buvo kaltinama, piktinamasi – na visi graikiškos dramos siužeto vingiai.
O čia – net neįdomu.
Iš to skubaus ir per visus saugumo skyrius nepraėjusio rašinėlio sekmadienį 15 kapeikų spėju, jog kažkas kažkam labai stipriai užmynė ant uodegos. Kaip suprantu, ne tik aš viena reikalauju paaiškinti: kas čia per vienas „teroristų registras“ ir kokiu pagrindu esu jame įrašyta?
Nes tokiu atveju reikia įrašyti ne tik Gintarę Skaistę, bet ir Seimo narę Moniką Navickienę, mano suolo draugę filosofijos fakultete, taip pat Viktoriją Čmilytę – Nielsen, nes pažįstamos esame kokius 28 metus.
Dar galima būtų įtraukti ir Andrių Navicką (pažįstu 33 metus.)- lankėme kartu šachmatų būrelį.
Ir šiaip jau – kodėl nesurašomi ten visi? Juk teritorijos tai reikia tuščios, juk reikia kažkada pradėti šventąjį karą prieš Rusiją, o raketų paleidimo aikštelės kaip nėra, taip nėra.
Nepradėsiu įrodinėti, jog „Juodvarnių“ veikla netirta dėl sąsajų su konservatoriais: čia juk ir taip aišku vien iš šio pavyzdžio, jog jeigu aš tame registre dėl to, kad esu Romualdo Apanavičiaus sesuo, tai jo geriausi draugai ir adjutantai – konservatoriai Mindaugas Balčiauskas ir Audrius Skaistys. Turbūt prie kiekvieno kito „Juodvarnio“ bus pristatyta po du tris konservatorius.
Beje, „Juodvarnis“ laisvai gali būti NATO slaptosios tarnybos „GLADIO“, skirtos kovai su komunizmu, ir tautų pavergimu, apie kurią mes nieko nežinome, padalinys, o ne jokia ne teroristinė organizacija.
Tačiau juk mūsų teisėsaugai viskas, net rašymas, yra nusikalstama veika.
Iš kur žinau apie „Gladio“? Ogi kartą išsidavė toks Lietuvos draugas Jonas Ohmanas, ir dar vienas „draugas“, parašęs, jog mano brolį neva nukovė „Gladio“, nes jis neva Rusijos agentas. Nice try, nice try, guys. Atrašiau šitam prietrankai, jog mano brolis pats turbūt „Gladio“. Taigi, pats savęs nenukovė.
O su ta paranojine liga „Rusai puola“ ir kad visur yra Rusijos agentai – atleiskit, bet jau nebejuokinga.
Tiesa, jeigu Lietuvoje veikė Lietuvos teroristų organizacija – laukiame išsamios spaudos konferencijos, ką nuveikė mūsų Lietuvos prokuratūra su VSD ir aišku AOTD (nieko neveikianti įstaiga!!), kovodamos su šia teroristų sankaupa.
Juk pinigėlius „kovai su terorizmu“ turbūt praplovė, namus pasisistatė. O rezultatai matote sekmadienį, 15 kapeikų, ir parašyta, kad niekas nieko netyrė. Tai tirkit, po galais.
Kokios dar senatys, kai žmogus slapstosi? Kokios studijos valstybiniame universitete- teroristo? Kokios čia nesąmonės? Man stipendijos nedavė, pirmais metais net nepriėmė mokytis, po to pamiršo organizuoti gynimo procedūrą. Ok ok- aš juk teroristų sąraše!
O tas jau “Juodvarnis”, matote, išsislapstė, ir lyg niekur nieko gyvena netgi mokslinį gyvenimą!
Jis yra šovęs į krūtinę policininkui, tačiau mes nieko apie teroristus, vaikštančius tarp mūsų nežinome, nes visa spauda kartas nuo karto atakuoja kokią nors Kildišienę, arba kas metai nusičiumpa mane: tai aš neteisingai cituoju Žuką, kurio 2015 metais nepuolė Rusija, po metų pradėjo pulti, bet priminti, kad nepuolė – juk negalima.
Tai aš nepagarbiai kalbu apie kažkokią niekam nežinomą merginą, ir mane reikia atleisti iš VDU, kur nebedirbu pasibaigus darbo sutarties terminui nuo 2015 04 30.
Tai aš prisistatau mokslininke, nors esu 15 mokslo straipsnių, disertacijos ir 2 monografijų autorė.
Apgailėtina!
Tiesa, tegul tas “Juodvarnis” Šmidtas gyvena ramiai, dirba mokosi, juk į kalėjimus teisėsauga turi ką įkišti ir taip, sukurpti bylas iš oro moka.
Tačiau klausimas tada – koks tikslas tada finansuoti teisėsaugą, VSD ir tą nieko neveikiančią AOTD, jeigu jos nesugeba ištirti ir užkardyti terorizmo apraiškų, o galiausiai į tuos registrus įtraukia nukentėjusių nuo šių teroristinių organizacijų asmenų gimines?
Juk jeigu “Juodvarniai” egzistavo, o mano brolis atsisakė ką nors daryti, ką jie reikalavo, tai aišku, kad jis tapo “out of the game” ir tada jau jo visi aplinkiniai turi būti nušluoti.
Ten tose slaptose organizacijose labai viskas rimtai.
Na o jeigu “Juodvarniai” ne teroristinė, o slaptoji kovinė NATO organizacija, (kas beje mykiama mykiama ir iki galo nepasakoma), tada labai juokinga, jog teisėsauga bandė kovoti prieš NATO.
Aišku, šaunant į batą, nieko ir nesigavo.
Kaip tu gali kovoti prieš partnerius?
O kad komunistai, esantys valdžioje tiesiog dreba, kad juos “gali nuimti”, juk rašė Giedrutės RR dar 2013 metais, kad JUodieji angelai, atsargos karininkai kaukši dantimis, ir kad “gal kokį atentatą paorganizuos”.
Paranoja (Ponios) yra sudėtinga, ypač senatvėje.
O jeigu tai ne paranoja – kokių galų tada raudonajai Daliai sėdėt ten, jeigu ji kas dieną bijo, kad ją “nukeps”, taip išeina, NATO slaptieji smogikai?
O tas lindimas į vieną vietą – taip, čia imkite poligonus, imkite mūsų resursus, valgykite didesnį davinį, negu šauktiniai, tik nežudykit.
Juk tai yra begalinė baimė. Kai Vakarų specialiosios tarnybos čia darė “revoliuciją”, jos juk norėjo nuversti komunizmą. Nukirsti komunizmui galvą.
O ką mes turime Lietuvoje? Neokomunistinę – neofašistinę valstybę.
Ir apgailėtinas dalykas, jog apie tai pasako netgi ne Vakarai, o Rusija.
“Labai keisto tipo demokratija yra Lietuvoje. Joje negerbiamas laisvas žodis”.
Na o laisvas žodis juk pamatinė demokratijos vertybė. Pagal tai juk ir nustatoma – valstybė demokratinė, ar ne.
Yra baisu, kai Rusija ima ir parašo Lietuvai demokratijos srityje “1”. Būtų 0 vertinimo skalėje, būtų jį parašę.
Aiškėja, jog teroristų registras sukurtas labai seniai, o atrankos į jį kriterijai visiškai nežinomi, slaptosios organizacijos dėl baimės minti NATO ant uodegos – netiriamos. Tačiau dėl vaizdo imituojant darbą yra įrašomi kokie nors niekaip su tikrais teroristais nesusiję asmenys.
Tiesiog “Juodvarniai” gali būti susiję su visais neišaiškintais įvykiais.
Be to, Seimo komisija aiškiai nustatė, jog konservatorių partija veikė kaip lietuviško terorizmo rėmėja. Juro Abromavičiaus, Vytauto Pociūno žūčių parlamentiniai tyrimai – prašapo. Na ar gali konservatoriai patys save išsitirti?
Beje, iki 1996 metų – konservatorių grįžimo – Lietuvos demografija augo. Turėjome net 3,8 mln. gyventojų.
Po 1996 metų Lietuva ėmė mirti, ir jai prognozuojamas išnykimas. Apie tai garsiausiai rėkia kas? “Teroristinė Rusija”.
Kažkas juk čia ne taip. Tai susimąstykime ir visi klauskime: apie tuos visus neaiškius įvykius, apie savanorių išėjimą į mišką, apie Bražuolę, Abromavičių ir Pociūną, CŽV kalėjimus. Juk dar vis turime valstybę, nors ir neokomunistinę, kur visiškai negalioja įstatymai (tik tam tikram ratui asmenų iš anksto susitarusių ir pažįstančių vieni kitus).
Vilius Bražėnas, vadinęs mano brolį “broliu” (knygos priekyje parašęs dedikaciją “Mielam broliui Romualdui”) aiškiai rašė:
“Per vėlu šokti ant komunizmo kapo. Vakaruose apmokyti komunistai įves Rytų Europos šalyse neomarksizmą, prikels komunizmą nauju “veidu”,bus apmokyti kaip naujai kalbėti, ir naujai kalbės, ir toliau komunistai valdys šias šalis”.
Jeigu mūsų supuvusi teisėsauga su KGB vaikeliais valdžioje šitaip bijo antikomunizmo kovotojų, o viešai juos visus verčia Rusijos agentais, tai leiskite paklausti, kur mes gyvename?
Šiaurės Korėja? Kinija? Lietuvos liaudies Respublika?
Jeigu negalima kelti klausimų apie KGB agentą “Ragelį”, nes jis netyčia paskelbtas visos Lietuvos pačiu garsiausiu partizanu – ir neva jo legenda remiasi LK, todėl esą klausimų kėlimas dėl šio KGB agento neva kerta Lietuvos kariuomenei per pagrindus? Bet jeigu pagrindai pastatyti ant KGB rūmo – tai kas čia per kariuomenė, ir ką ji gintų ginkluoto konflikto atveju? Jeigu net 2018 metus pasiskelbiame KGB agento metais, o rašytojai, kuri paviešina šiuos dalykus, V. Landsbergis siūlo nueit ir pasikarti? Nuo kada Tata tapo tokiu aršiu KGB gynėju? O gal visada buvo?
Jeigu negalima kelti klausimų apie generolo Veverskio brolį Praną, KGB agentą “Kęstutį”?
Jeigu negalima kelti klausimo apie mirties lageryje dirbusio Baltūsio Žvejo galimus nusikaltimus žmogiškumui, nes genocido tyrimų centras jį paskelbęs herojumi? “Dirbo koncentracijos lageryje, bet žmonių tikrai nežudė”, rašo Birutė Burauskaitė. O ką jis ten veikė – gal meno būrelį šaudomiems kaliniams vedė? Maidaneke buvo žudomi Lenkijos karininkai, neseniai Lenkija uždraudė garbinti Banderą, greitai uždraus garbinti ir Lietuvos nacius.
Kur mes gyvename ir kiek toli pasiryžusi nueiti ši diktatorinė sistema? Ir iki kokio lygio bus iškraipoma istorija, kurią jau imta perrašyti netgi po 1990-ųjų: įvykius, kuriuos mes visi gyvai atsimename?

Kristina Sulikienė
Daiva Žeimytė: Sekundėlę, mes turime žiūrovo klausimą. Labas vakaras.
Žiūrovas: Norėjau tiesiog paklausti. Probacija, lygios teisės, pora metų atsėdėjo, nuteisė penkis-šešeis- septynis, atsėdėjo bausmės, paleido, daro ir vėl.
Daiva Žeimytė: Aš labai atsiprašau, jūsų labai nesigirdi. Ar kas nors normaliai išgirdo tą klausimą?
Kristupas Krivickas: Kaip aš supratau, žmogus piktinosi tuo, kad yra pakankamai atlaidi ir gailestinga mūsų teisės sistema: skiria bausmę 5 metus, o atsėdi iš tikrųjų 2 metus, išeina į laisvę…
D. Žeimytė: Pone Merkevičiau gal jūs galit atsakyt?
R. Merkevičius: Ne tai aš galiu atsakyt. Nei jinai tokia yra, nei jinai kažkuo skiriasi nuo kitų sistemų. Galbūt tiktai mūsų pateikimas arba situacijos pristatymas yra toks ir klaidinantis bendruomenę. Tai jeigu mes, vyksta sulaikymas, kažkokie žmonės sulaikyti, ir iš kart paskelbiama, kad jiems gresia maksimaliai gresianti maksimaliai pagal įstatymą gresianti bausmė, tai visuomenės lūkestis ir toks. Laisvės atėmimas iki gyvos galvos – tai visi žmonės ir įsivaizduoja, kad tie turi sėdėt iki gyvos galvos. (Čia baudžiamosios teisės specialistas žiauriai sukritikuoja „srokus“ skirstančius Lietuvos rytą, delfi, 15 minučių, kurie nuteisia žmones kelis kartus iki gyvos galvos, dar net neprasidėjus bylos procesui: nes suėmimo metu kaltės klausimas iš viso nesprendžiamas, yra tik tikrinami pagrindai, ar bėgs, slėpsis, ir ar trukdys tyrimui, būdamas laisvėje. Tačiau būtent minėti laikraščiai ir rašo visada maksimalias bausmes, net nepradėjus bylos nagrinėjimo iš esmės.Demokratinėje valstybėje tokie laikraščių tiražai būna konfiskuojami, kaip trukdantys teismo procesą, bei pažeidžiantys nekaltumo prezumpciją. – K.S.) Už kažkokį kitokį nusikaltimą -4 metai. Bet baudžiamasis įstatymas taip nesukonstruotas. Ir visiems visiškai aišku, jog bausmė bus pradėta skaičiuoti nuo vidurkio, vertinamois švelninančios – sunkinančios aplinkybės, bausmė varijuos ir taip toliau. Realiai niekas nienada negaus maksimalios, nu laisvės atėmimo bausmės.
D. Žeimytė: Net jeigu ir gauna maksimalią bausmę, labai dažnu atveju būdamas kalėjime jis demonstruoja labai gerą elgesį, prašo amnestijos, ir dažniausiai patenkina, vėl išeina į laisvę, ir vėl daro tą patį. Tai aš galbūt jūsų noriu paklausti – ar įmanoma įvertinti kažkaip ir galbūt tai turėtų daryti probacijos pareigūnai, tą asmens riziką pakartotinai nusikalsti.
R.Merkevičius: Teisingai jūs keliat klausimą, bet keliam klausimą dar gilesnį. Visiškai aišku, kad tie, kurie nuteisti laisvės atėmimo bausme, kažkada išeis. Ir klausimas – ar išeis su lengvatinėm sąlygom, ar be lengvatinių sąlygų, anksčiau ar vėliau, jie vis tiek išeis. Vat ir klausimas pagrindinis yra: kokie jie iš ten išeis? Čia ne probacijos problema: vieni bus probuojami, kiti atlikę bausmę tą patį padarys,ar nedarys, ir panašiai. Vat reiškiasi mūsų visas dėmesys nukreiptas visų pirma į įkalinimo įstaigas. Jų socializaciją, jų nu siekį kad…
D. Žeimytė: Kokie jie išeis, kokie jie dažniausiai išeina, dažnu atveju dar labiau sužvėrėję, nes kaip sako, praeina kalėjimų universitetą.
R. Merkevičius: Taip, bet „kalėjimų universitetą“ sukuria ne tik jie, bet ir kalėjimų sistema prisideda tokio universiteto, kurį mes turime, sukūrimo. Tai tikrai turime pasakyti taip. Ne tik jie čia kalti dėl to.
D.Žeimytė: Komisare, kiek svarbūs yra jūsų darbe, jeigu mes kalbėtume apie probacijos pareigūnų funkciją, kiek yra svarbu, kad tas probacijos pareigūnas labai tiksliai nustatytų asmens riziką nusikalsti, kad jis …ta informacija būtų labai tiksli, adekvati, ir taip toliau.
Kiškis: Tai aš turbūt patikslinsiu iš savo buvusios darbovietės, nes teko dirbti teritoriniame komisariate vadovu, ir ne vienus metus. Patikslinsiu: tas darbas su probacijos tarnybom vykdomas nuolat. Ne vienam komisariate probacijos tarnybos darbuotojai, ta prasme, panaudos tvarka užima patalpas tam tikras, yra sudaroma bendri planai, ir net identifikuoti pavojingi asmenys, galimai, kurie gali brutaliai pasielgti, tikrinami kartu su policijos pareigūnu. Policija nėra, nėra šone. Gal…bet sistemiškai taip yra daroma. Ir aš kalbėčiau galbūt taip: viena problema – mes sakom, kad laikomų asmenų įkalinimo įstaigoj sistema yra teisinga, kaip mes vadinam „lagerinė sistema“. Ji likusi iš posovietinių laikų, ją turbūt reikėtų keisti, valstybei apsispręsti. Bet vėlgi aš grįžčiau prie tų dalykų, ką ir kalbėjo generalinis mūsų komisaras, ką mes dažnai kalbam, vis tik tas pirmas nusikaltimas, kita pusė tos problemos, mano galva, reikia ieškot, kodėl žmogus ryžtasi tam nusikaltimui, kodėl jis tam tikram laikotarpiui pasiklysta savyje?
D. Žeimytė : neturime mes studijoje psichologo.
Norėtų atsakyti į R. Kiškio klausimą: todėl, kad jūsų biuras būna užsisėda ant žmogaus ir pastoviai kelia jam bylas. Ir ne žmogus pasiklydęs savyje, o Kriminalinės policijos biuras pasiklydęs savyje. Problema jūsų vadovaujamoje įstaigoje, pasiklydę savyje žmonės bando prikurti „nusikaltimų“, nes „dirba ant žmogaus“. Apie tai aišku laidoje net nebus kalbama, kaip Kriminalinės policijos biuras suklastoja bylas ir iš normalių žmonių bando padaryti nusikaltėlius, nes toks „zakazas“ „iš aukščiau“. Primenu, jog 5 baudžiamosios bylos prašapo, fuflo totalus, tik iššvaistyti buvo Kriminalinės policijos resursai. Tačiau, paaiškėjo, jog KPB seniausiai mane įsirašęs į kažkokius pavojingų asmenų sąrašus, todėl jie privalo dirbti pagal tuos sąrašus, ir įrodyti, jog žmogus tikrai pavojingas. Tam labai tinka per metus sukurpiamos dvi „labai pavojingo nusikaltimo – straipsnių rašymo“ bylos. – K.S.)
D. Žeimytė: Galbūt kunigo Ričardo Doveikos ir paklausim. Iš karto po to, kai išklausysim dar vieno žiūrovo skambučio.

vatauzlinko.jpg

tatajoske maskvoje.jpg
Viskas prasidėjo nuo mūsų visuomenėje labiausiai paranoją skleidžiančio žmogaus, kuris pasiūlė man nueiti, susirasti drebulę ir pasikarti. Aš manau, kad tai buvo labai žiaurus pasakymas ir man tai sugriovė to žmogaus autoritetą visiems laikams. (…) Visa Lietuva suprato, kad aš turiu kaip Judas pasikarti ant drebulės. (…) Bet visas internetas buvo pilnas – pakaruoklė sugrįžta, kodėl nepadarei, kas tau priklauso, ir aš tiesiog pagalvojau, ar neatsiras koks psichas, kuris padės man tą dalyką padaryti. Ir prie visos šios Lietuvoje savižudybių statistikos, ir apskritai man atrodo, kad jokioj demokratinėj visuomenėj, aš nežinau, ar net Rusijos prezidentas pasakytų kokiam savos valstybės piliečiui „eik ir pasikark“. Tai yra tiesiog pamišėlio kalba, kurią galėjo išgirsti kiti pamišėliai“, – kalbėjo R. Vanagaitė. Rašytojos aiškinimu, už tai, kad nėra saugi šioje valstybėje, ji turinti dėkoti „pagrindiniam paranojikui Vytautui Landsbergiui“. Ar knygą „Mūsiškiai“, kurios pavadinime buvo prierašas „Kelionė su priešu“, parašiusi R. Vanagaitė jaučiasi tapusi Lietuvos prieše? „Taip. Kai parduotuvėj man pasakė, kad „esi pats nekenčiamiausias žmogus Lietuvoj“, tai, žinokit, skaudu. Ir aš niekada negalvojau, kad man reikės iš čia išvažiuoti, arba reikės galvoti, kad reikia apsaugos. Labai daug dalykų sutapo – ir mano pačios kvailumas, neatsargumas, bet ir, manau, paranojiška kai kurių politikų laikysena. Nu ką – rado priešą, kitų nėra“, – graudinosi R. Vanagaitė.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/netiketame-interviu-vanagaite-nesulaike-asaru-niekada-negalvojau-kad-man-taip-atsitiks.d?id=77002303