Nuotr. Vaikų klinikos profesorius Rimantas Kėvalas teigia, jog plika akimi matyti, jog atvežami vaikai yra sužaloti tyčia, o tyrimai dėl jų sužalojimo yra atliekami netinkamai, tiriami ekspertizių jau apsveikę vaikai – jeigu jie išgyvena.
Nors generalinis prokuroras Evaldas Pašilis liepė atnaujinti Vilkaviškio berniuko sumušimo bylą, kai jis po sudaužymo tapo neįgalus – pagrindinė problema – kodėl prokuratūra gina tėvus, tyčia žalojančius vaikus (klinikinis to pavadinimas „Miunchauzeno sindromas“ – tai toks psichikos sutrikimas, kai tyčia suluošinamas šeimos narys, kad vėliau smurtautojas galėtų juo „rūpintis“ ) – liko neišspręsta.
Kiek daugelis prokuratūros persekiojamų piliečių yra pastebėję, jog prokurorai tikras bylas – sumušimo, nužudymo, kyšininkavimo, turto grobstymo stambiu mastu – nutraukia, o visokias netikras, susigalvotas, kaip „SMS byla“, „Išdraskytašiknių – socialinės pažeidžiamos grupės“ byla, „sunkaus nusikaltimo – žurnalistikos“ bylos – tiriamos, jomis užversti teismai, dusinami jie iki LAT galimai nesąmoningomis, ir kliedesių pilnomis prokurorų galimai fantazijomis.
Neseniai Vilniaus miesto apylinkės teismas, gavęs prokurorės bylą, kur ji kaltino Karolį Venckų močiutės Laimutės Kedienės asmenyje (prokurorė net negirdėjusi, jog pagrindinis faktorius baudžiamajai atsakomybei kilti yra tinkamas SUBJEKTAS), neapsikentė tokiu neraštingumu, ir bylą grąžino atgal prokuratūrai pataisyti, arba nebesikreipti dar kartą – jeigu dar yra sveiko proto, aišku.
„Lietuvos ryto“ kliedėtojai neliko skolingi – vis tiek paskelbė, jog Laimutė Kedienė yra teisiama. Taip išeina – prokuratūroje. Nes teismų sistemoje tokios bylos – nėra.
O visi kiti kliedesiai, kad Aurimas Drižius, tęsdamas nusikalstamą veiką – straipsnių rašymą…ir t.t.t ir kiti kliedesiai, ir totalios nesąmonės – kad jis nevykdė teismo sprendimo, kad tyčia keitė įmonę, kad tyčia nevykdė prevencinio ieškinio, kur jam uždraudžiama rašyti ir t.t. ir panašūs kliedesiai?
„Miunchauzeno“ sindromas kamuoja pačią prokuratūrą, nes prokurorai tiria absoliučiai nesąmoningas bylas – patys žaloja savo „šeimą“ – prokuratūrą, nužudo joje teisingumą, po to jie nutraukinėdami tikro smurto bylas, turi keletą lavonų – tada gali „tirti“ nužudymo bylą, nors Kėdainių berniuko tragedijos galima ir būtina buvo išvengti, pasodinant patėvį ne už nužudymą, o už vaiko mušimą, bei atnaujinus netinkamai jo atžvilgiu išnagrinėtą narkotikų bylą.
„Miunchauzeno“ sindromo kamuojama prokuratūra, kai tyčiniu savęs negerbimu žaloja pati save, tyčia vilkindama bylas, tyčia išiminėdama STT sankcijas iš bylų (Kauno apylinkės įtartų kyšininkų prokurorų „išplovimas“, išimant STT sankciją iš bylos…), arba tyčia nutraukinėdama žmogaus žūties bylas (Švenčionyse, iš ligoninės iškritus švenčioniškiui, prokuratūra bylą sugebėjo nutraukti 6 kartus, neva nėra jokio nusikaltimo, kad dėl gydytojų aplaidumo žuvo žmogus).
„Miunchauzeno“ sindromas šviečia tose bylose, kai prokuratūra nekelia bylos smurtininkams policininkams, kurie įsilaužia be jokio leidimo į privačią valdą, sumuša gyventojus – vėliau apsiskundžia, kad „nukentėjo“ – bet kelia bylas nukentėjusiųjų atžvilgiu.
Kad prokuratūra serga – tas yra aišku ir iš Daktarų šeimos bylų, kai tėvą norinti apkabinti dukra Živilė, apkaltinama „pareigūno negerbimu“ ir nubaudžiama kelių tūkstančių litų bauda, o panaikintus šią veiką, ir jai kreipiantis dėl išteisinimo, bei baudos grąžinimo – teismas, vykdydamas sergančios prokuratūros nurodymus, atmeta bylą be įrodymų.
Prokuratūra serga ir tada, kai neša teisman kliedesius, Henriko Daktaro byloje, jog jis žudė dvasias, ir tam pagrįsti naudoja kažkieno liudijimus, jog nuo 1993 metų kažkas kažko nebemato, todėl tai yra nusikalstama veika – nužudymas.
Prokuratūra serga, kai neatnaujina bylos dėl dingusio be žinios Romualdo Apanavičiaus, kurio atseit lavonas, bet 25 cm patrumpėjęs, išplaukė Romoje – nors jis tinklais nemėgo žvejoti, ir dar žiemą.
Sergantis Miunchauzeno sindromu prokuratūra ir tada, kai persekioja visus rašančius, komentuojančius, tai kriminalizuodami sunkiau už sunkų kūno sumušimą.
Prokuratūra serga, nes ji nesuvokia, kas yra Baudžiamasis kodeksas, kam jis skirtas, ir kaip jį taikyti.
Nesuvokia, kokia nusikalstamų veikų tyrimo ir jų užkardymo paskirtis.
LR BPK 2 str.„Kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas“.
Serganti prokuratūra užsisakinėja reklaminius straipsnius, ir Gedimino Jackos byloje, atnaujinus bylos procesą, ir perdavus iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, 15 min rėkia „teismas nepaliko jokios vilties – sutraiškė žudikų norus išeiti į laisvę.“
Apeliacinėje instancijoje – tu jau sutraiškytas žudikas. Nors yra tokia nekaltumo prezumpcija, ir ji galioja būtent iki apeliacinės instancijos nuosprendžio priėmimo. Jis Gedimino Jackos, kurio atžvilgiu seniausiai suėjusi senatis, byloje – nėra priimtas. Vadinasi, visi yra laikomi nekaltais. Ne tik Gediminas Jacka, kuris, nesupratęs apeliacinio nuosprendžio, apskundė kasacine tvarka, o LAT panaikino VISĄ nuosprendį, nes dalinio nuosprendžio panaikinimo „gaujos“ byloje baudžiamasis kodeksas nenumato.
Tačiau serganti prokuratūra yra išradusi savo atskirą kodeksą.
Štai Henrikas Daktaras, kurio byla buvo grįžusi į apeliacinę instanciją, ir joje 2017 01 27 buvo priimtas sprendimas, kurį jis vėl gali skųsti kasacine tvarka, net nesuprato, kad tai – pakartotinis apeliacinis procesas, ir kad dalinio baudžiamojo proceso gaujų bylose („nusikalstamo susivienijimo“, kur nagrinėjimas atskirais gabalais- neįmanomas) – nebūna. „Paslaugūs“ advokatai, gaunantys už kiekvieną šokinėjimą bylose pinigus – nepaaiškino, teismas – nepaaiškino, prokuroras – tai čia tik kai kurių kaltinamųjų draugas, ne visų – o pats kaltinamasis – nesuprato. Juk klykianti spauda, jau jį nuteisė iki gyvos galvos – nors tokio sprendimo neteko matyti. Yra tik prokuratūros pasakos.
Visą šitą klaikų vaizdą vainikuoja Kauno apygardos prokuratūros vyr. prokuroras Valkavičius, kuris teisina Kėdainių berniuko (jau palaidoto) sumušimo bylos netyrusius pareigūnus – viskas gerai, kad jie neaklausė berniuko, jiems ir taip buvo aišku, kad jis nėra mušamas. Matyt, po kiek laiko paskelbs, jog jis mirė „savaime“ – atras kokius nors naujus įrodymus.
Prokuratūra serga, kai kelia bylas visiems, kas tik kada nors buvo koją įkėlęs į Klonio gatvę.
Serga, kai tyčia klastoja bylas – yra nuteistas ne vienas prokuroras, tačiau nepasidarytos išvados iš to: iki šiol bylos klastojimas yra laikomas „teisėta procesine veikla.“ Kodėl? Ir kada tai baigsis?
visuomenedotcom 