Nijolė Sadūnaitė neišgirdusi atsakymų apie Garliavos mergaitę, ruošiasi vasario 16 dieną atsisakyti Laisvės premijos?

Nijolė Sadūnaitė neišgirdusi atsakymų apie Garliavos mergaitę, ruošiasi vasario 16 dieną atsisakyti Laisvės premijos?

Kristina Sulikienė

Pasaulyje garsi disidentė Nijolė Sadūnaitė prezidentės ir premjero pareikalavo parodyti Deimantės Kedytės kapą, kad galėtų ten pasimelsti ir padėti gėlių. Atsisakys Laisvės premijos – jeigu nesuteiks žinių?

Šių metų sausio 13-osios minėjimas praėjo galima sakyti skandalingai. Tik nebuvo nei garsių šūksnių, anei lozungų.

Garsi Lietuvoje ir pasaulyje antikomunistė, disidentė, politinė kalinė, persekiota KGB vienuolė Nijolė Sadūnaitė Laisvės premijos įteikimo proga pasakė kalbą apie Garliavos mergaitę, iš esmės aptardama ir pacituodama pačius garsiausius ano meto, kai visa Lietuva bandė nusaugoti pedofilų klano auką ir pagrindinę liudytoją – straipsnius.

Malonu tokio garbaus žmogaus būti cituojamai: išgirdau ir savo 2012 metų balandžio mėnesio straipsnį – prognozę, kad mergaitę šturmuos dešimt kartų didesnės pajėgos, negu Osamą bin Ladeną: nes turėjau šaltinių, kurie pranešė, jog šturmuos kaukėti – juodi, ir jų bus keletas šimtų. Juk taip ir buvo.

Nijolė Sadūnaitė, pasakydama, jog negali švęsti Laisvės, nes yra tąsomi taikūs žmonės, ir dabar jau jie nuteisti, kodėl kaip sausio 13-ąją, jie taikiai su maldomis, ir himnu stovėjo beje privačiam kieme – buvo visiškai teisi.

Lietuvoje siaučia nusikalstamos gaujos, vidury dienos grobiami ir skerdžiami, deginami, skandinami, kapojami kastuvais žmonės. Kai kurie dingsta be žinios ir neatsiranda – tada teisėsauga be jokių įrodymų sulaiko ką tik nori, ir jį kankina Lukiškėse.

Tačiau didžiausiu visuomenės priešu tiek korumpuota teisėsauga, tiek korumpuoti teismai laiko Garliavoje kada nors bent vieną valandą buvusius žmones: netgi jeigu tai klasiokų vaikai, giminės – kaip yra ir mano atveju – mano dėdė Viktoras Apanavičius – Laimutės Kedienės klasiokas (ėjo kartu į Garliavos mokyklą.). Nuo kada klasiokų giminės negali palaikyti šeimai brangių asmenų, prisimenaų iš vaikystės? Paliudijau teisme, jog pirmas susitikimas su Laimute Kediene ir prasidėjo nuo jos žodžių: bet jūsų veidas man matytas, tai grynai Viktoro su kuriuo mokiausi veidas.

Kodėl policija teisia ir persekioja kaimynę Olią – kuri normalioje valstybėje būtų ne tąsoma po teismus, o saugoma valstybės: juk ji pirma išgirdo iš mergaitės apie seksualinę prievartą, ir iškrypėlių klaną.

Nijolės Sadūnaitės reikalavimas parodyti Deimantės kapelį – pagrįstas.

Juk jeigu mergaitės nebėra, tai ir beprasmiai visi diedukų Kedžių teismai – kur jie yra daromi pedofilais, suėjus visoms įmanomoms patraukimo nusikalstamon atsakomybėn senatims.

Nijolė Sadūnaitė mano, jog negalima parodyti mergaitės, ir negalima rodyti per cenzūruojamą spaudą, televiziją ilgus jau metus vykstančių taikių akcijų – kai renkamasi taikiose demonstracijose su plakatais, klausiant, kur mergaitė – nes mergaitė mirė. Jai vasario 9 dieną sueitų 14 metų. Juk ji galėtų bendrauti internetu. Bet ten jos nėra.

Nijolė Sadūnaitė keletą kartų atsisuko į Dalią Grybauskaitę, griežtai pasakydama, jog prezidentė žadėjo pateikti atsakymus – bet netęsėjo.

Labai nejaukiai pasijuto medaliais apsikarsčiusi policininkų ložė, kai Nijolė Sadūnaitė sakė savo kalbą. Kameros kaip tik nukrypo link jų, labai jau nemaloniai besimuistančių.

1. Sadūnaitė priminė, jog ji gynė ir kitą šios visai nelaisvos valstybės sistemos auką – tai Aukščiausiojo Teismo visiškai išteisintą Eglę Kusaitę. Ir „Lietuvos rytas“ ją dėl šios gynybos vadino „terorizmo rėmėja“.

Tuo metu man dirbant „Karšto komentaro“ redakcijoje, gynėme ir mes: ruošėme reportažus, viešinome suėmimo (pakartotinio) neteisėtumą, o redaktorė G. Gorienė paviešino labai liūdnus laiškus iš kalėjimo, po ko teisėjui neatlaikė jausmai, ir jis paleido merginą.

Užsiklausus Lietuvos Apeliacinio teismo, paaiškėjo, jog suėmimo nutartis buvo su absoliučia yda – nenurodytas sulaikymo terminas. Na o merginos advokatas nesugebėjo pateikti normalaus skundo, todėl kai jau pateikė pakartotinį, tai draskėsi kaip Tarzanas, ir gal ir dėl to paleido merginą iš Lukiškių.

Teko lygiagrečiai su Nijole Sadūnaite kovoti, per daug su ja nesąveikaujant, bet galiu tik pritarti, jog šioje nelaisvoje valstybėje labai jau mėgstama kurpti iš oro suklijuotas bylas.

Garliavos epopėjoje, kai kiti aikčiojo dėl administracinių bylų, aš turėjau 1 baudžiamąją su 2 BK straipsniais, kai nežinia kur esanti Laimutė Stankūnaitė advokato parašais be jokių sutarčių mane kaltino sekimu ir privataus gyvenimo viešinimu. Garliavos gaujos byloje mano telefonų buvo pasiklausoma, mano laiškus skaitė kas tik netingi tose visose „opergrupėse“. Šlykštu. Trečia byla dėl „pažeidžiamų socialinių grupių – policijos ir kariuomenės“ – nutraukta, nes pastebėjau, jog byloje mano tekstas – suklastotas.

Nijolę Sadūnaitę teko sutikti Garliavoje, tačiau vėliau, 2013 metais, kai gyniau visus iš eilės tąsomus administracinio pažeidimo bylose. Tada ne taip supratau jos sakomą frazę, kad su KGB ji stengėsi gražiuoju: tik šiandien sužinojau, jog tąsoma buvo ne kartą, o paskutinį kartą, atšilus klimatui, prasidėjus Atgimimui, KGB patys kiek kitaip elgėsi, tai ir sesuo su jais – grąžiuoju. Juk Vilniuje galiu parodyti butą, iš kurio buvo sekama Sadūnaitė – buto savininko žentas ėmė ir išsipliurpė. Nepasitikėjimą kėlė informacijos trūkumas, bei žinojimas, jog ne visi disidentai ir tremtiniai yra geri žmonės (savo nuomonę apie tai išreiškiau ankstesniame straipsnyje, kur tiems visiems, kurie velnių priėdę, bet vaidina tremtinius, disidentus ir partizanus – ypač tie, kurie bendrininkavo su KGB – pasiūliau patiems save išsiliustruoti.)

Nuotr. Nijolės Sadūnaitės sakymas, kad KGB ji vadino “broliukais” reiškia artimo meilę – nes panašiai tardytojus, ir KGB seklius atjausdavo palaimintasis Teofilijus Matulionis. 

Net nežinau, kur nukeliavo policijos sekimo medžiaga „Garliavos gaujos“ byloje, ar ji sunaikinta – juk prokurorė Rita Poškienė tik praėjus metams man apie tai pranešė. Kur nudėjo medžiagą – nenurodė.

Teisme liepiau jai patylėti, ir kalbėjausi tik su teisėjais. Prokurorė Rita Poškienė mano vyrui buvo sukurpusi bylą, kad jis norėjo nušauti kaimo benamį, kuris girtas jojo ant arklio be balno (arklį pavogė kažkieno pavedimu.)

Paliudijau, jog visa byla yra totali nesąmonė, ir kad jokios gaujos nebuvo, ją sukūrė policija su prokuratūra.

Savo begalinės kūrybos galių dėka.

Nijolės Sadūnaitės kalba – netikėtas „akibrokštas“ „profesionalų Vyriausybei“, kurios galva Saulius Skvernelispralemeno, jog Laisvės premijos medalininkė – melagė. Nors ir pavadino jos „melą“ – nuomone.

Jeigu tai būtų 2012-eji, Sadūnaitei būtų iškelta baudžiamoji byla. Pasak Sauliaus Skvernelio, ji viską išsigalvojo: nebuvo Garliavoje nei 240 ginkluotų policininkų, mergaitei kojų niekas nekryžiavo, mergaitė 8 kojų autobusėlyje nematė. Žodžiu, mums visiems tą dieną dieną pasivaideno. Apsaugok Viešpatie nuo nepakaltinamų valdžioje.

Numanau sesers Nijolės tolimesnį žingsnį: Saulius Skvernelis iš viso nepateiks jokios informacijos, todėl nominantė vasario 16-ąją atsisakys savo premijos.

Kils didžiulis skandalas.

O žinant, kad Tarptautinis kriminalinis teismas Hagoje dėl nusikaltimų žmogiškumui Afganistano karo metu2003-2004 m., kur minima ir Lietuvos kariuomenė bei slapti CŽV kalėjimai, įrodymus renka iki sausio 31 dienos, tai į klausimą „kam tai naudinga“, ir galima atsakyti: visų pirma, aišku, ir seneliams Kedžiams, tačiau ir nusikaltėliams, kurie steigė CŽV kalėjimus – šiek tiek nukreipt dėmesį nuo tuoj įsivažiuosiančio Hagos tribunolo, kur bus pradėta įvardinti vardais ir pavardėmis – kas atsakingas dėl slaptų kalėjimų Lietuvoje, Lenkijoje ir Rumunijoje. Šiuo metu byloje berods yra 24 nukentėję asmenys, kurie liudija apie kankinimus. Hagos tribunolo prokurorės dokumentas angliškai, iš 181 lapų, patys paskaitykit, netingėkit. Pirmą kartą Lietuva pasodinta į Hagos tribunolą. Hagoje įprastai teisiama ne valstybė, o konkretūs asmenys…

Taigi, jeigu nustebot, kodėl galvas kelia violetinė banga, aš nenustebau. Tiesiog tai yra taip drąsu ir taip gražu.

Tačiau neužmikime: ši kalba yra naudinga ir gausiai salėje susirinkusiems kariškiams, nors nemaloni policijai.

Juk kaip bebūtų keista, bet slaptieji CŽV kalėjimai Lietuvoje vadinosi „violetine skyle“. O kiekvieną kartą, kai tik būdavo jie pajudinami, kildavo „violetinė banga“.

Tačiau – šį kartą viskas yra šiek tiek kitaip. Partija – beveik išleido jau kvapą, liko tik pastatas, pirktas už valstybės dotaciją.

Seneliai Kedžiai tikrai nori pamatyti mergaitę. Vasario 9 dieną ji jau galės paduoti į teismą Laimutę Stankūnaitę pati – žiūrėkite Lietuvos civilinį kodeksą. Vaikų teisių bylose ji įgauna civilinį procesinį teisnumą.

Jeigu mergaitė yra gyva – dabar pats laikas.

Jeigu negyva – irgi pats laikas klausti, tai kokia čia tada valstybės skirta apsauga.

Jeigu suklastota jos mirtis, reikia aiškintis, ar su netikra, nauja tapatybe ji yra gyva.

Labai aiški sausio 13-osios užduotis. Pedofilų klanas Lietuvoje yra. Policija labai atsainiai į pedofilus reaguoja.

Nijolė Sadūnaitė ir kunigai – kodėl palaikė nuskriaustą mergaitę? Nes vaikų išnaudojimas yra labai didelė nuodėmė. Šią nuodėmę daro ir kunigai, ir netgi Vatikane darė orgijas. Bažnyčia kovoja su šiuo iškrypėlizmu.

Labai yra keista, kad Lietuvos teisėsauga kovoja su iškrypėlių nepalaikančiais piliečiais.

Tokia šios dienos Nijolės Sadūnaitės žinia. Visą kalbą galite pasižiūrėti  čia:

Už nezabudkės ženklelį atsiprašome. Bet negalim užtušuoti, ar užmauti Vyčio. Kažkoks nesusipratimas ta Alzheimerio asociacijos gėlelė, tyčiojantis iš tų sergančių žmonių…