Nuotrt. Turnyro organizatoriai Jonas Ridzvanavičius ir Algirdas Rauduvė (nuotr viduryje) liko nieko nesupratę, kas ką tik įvyko Kauno karininkų Ramovėje.
Kariuomenėje jau taip yra – aukštesnių vadų įsakymų reikia klausyti, o jeigu jau skambina visais varpais “razvedka”, tai klausyti reikia, netgi jeigu nurodymas – aukščiausio debilumo pilotažo.
Dar niekada Kauno Karininkų Ramovė į šachmatų turnyrus, organizuojamus kartu su kariškių šachmatų klubu A. Gustaičio vardo nepritraukė tiek entuziastų – iki išvakarės registravosi net 133 dalyviai, tokiu būdu organizatoriams jau reikėjo matyt prašyti ir gretimos salės, nes į Didžiąją Aūlą jau visi entuziastai, o kur dar tėveliai, seneliai, treneriai – būtų netilpę.
O dabar – žurnalistiškai, ir teisiškai – išklausome abi puses (Audi et alteram pars – lot.), ir po to parašome savo pusę (trečią, subjektyvią)
Lietuvos kariuomenės galima versija, Kauno karininkų Ramovės vado Macijausko versija.
Turnyro metu jūs nuvertėte palmę oranžerijoje, NES JI PATI NUVIRSTI NEGALĖJO, dėl to aš jus visus nubausiu. Be to, už didžiąją salė turite mokėti 150 eurų, o už mažąją 100 eurų. (Čia persakė turnyro organizatoriai Ridzvanavičius ir Rauduvė.)
Jono Ridzvanavičiaus ir Algirdo Rauduvės versija.
Palmė pati nukrito, mes kaip tik pataisėme ją į vietą, kad negalėjo pati nuvirsti, tai ne tiesa, nes tai, kad ji nuvirto, įrodo, jog palmė gali nuvirsti kad ir dėl svorio centro nelaikymo, aukščio, per mažo vazono, išbyrėjusių žemių. Mes kaip tik pataisėme ją į vietą, ir net sušlavėme žemes. Nors tai ne mūsų darbas.
Pažadėti mokėti ir dar avansu 150 eurų už salę mes negalime, nes kas, kad prisiregistravo 133 dalyvių, jų gali atvykti kokie 56, kaip yra ne kartą buvę mūsų organizuojamuose turnyruose, kai nesurinkdavome kritinės masės, ir tada gautųsi, mes turėsime mokėti grynai iš savo kišenių. O jeigu atvyks visi, mes turėsime taip išeina mokėti ir už gretimą salę, ir tada nebeišeis vėlgi net prizams. Taip pat neįvardyta, o gal čia 150 eurų – tai valandos kaina?? Be to, mes abejojame, ar Lietuvos kariuomenė yra subjektas, kuris gali nuomoti sales, nes dėl salės mes tarėmės žodžiu su Antano Gustaičio šachmatų klubo atstovu Baubliu, ir žodžiu po to pasakyta, kad gerai viskas, ir po to žodžiu pasiūlyta susimokėti 150 eurų, taip išeina, į kišenę kažkieno?
O DABAR KONSPIRACIJOS TEORIJA
Tokių nesąmoningų situacijų, kai dėl 1 žmogaus išvedama iš rikiuotės kuopa, ir netgi visas batalionas, ir netgi sunaikinama gerai ir PELNINGAI dirbanti valstybės įstaiga – aš prisižiūrėjau.
Dar tada nebuvo dingęs brolis be žinios, tiksliau, nebuvo suklastota jo mirtis upėje Romoje, Italijoje, kur jis atseit ar tai žvejojo po Nepriklausomybės šventimo kovo 11 dieną, ar tinklus pabandė išbandyti atviroje jūroje – likau nesupratusi, kokia ten situacija susiklostė, kad turėčiau tikėti, jog 29 centimetrus trumpesnis lavonas išplaukęs atviroje jūroje, ir kurį telefonu atpažino Viktoras Dagilis, kurio tėvas buvo 16-osios lietuviškosios RA divizijos karys, – tai mano brolis, jeigu iki šios dienos negaliu patikrinti, ar lavono koja bent jau 48 dydžio? Ar yra apgamas, kurį turi 1 žmogus iš 2 milijonų? Ar šviesios akys, ar šviesūs, praplikę plaukai (video mačiau ištraukiąmą juodais ilgais plaukais lavoną.)
Visiškai patikėčiau, jog čia taip pat peripetijos tęsiasi dėl mano laimėto konkurso dirbti Rusijoje, Karaliaučiuje, apie kurį labai gerai susigaudau, nes mano dingusysis brolis buvo Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narys, ir knygomis apie Prūsų Lietuvą nusėti namai dar nuo jo paauglystės – taigi, etnokultūrą dėstyti įdomiai ir geopolitiškai neutraliai sugebėčiau, niekam neužkliūdama – tuo labiau, jog ne vienerius metus dirbau etninės kultūros specialiste, ir darbo įdirbis – akivaizdus, todėl ir laimėjau Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje konkursą vykdyti Lituanistikos mokytojo veiklą Zelenogradsko bibliotekoje.
Kadangi pirma nėjo susikalbėti su Lietuvių namais – jie nesirūpino iš viso, kad man būtų suteiktas iškvietimas atvykti dėstyti į Karaliaučių – tačiau vakar skaitome spaudoje, jog Luhansko ir Donecko studentai atvyksta į Lietuvių namus ir studijuos mūsų valstybės lėšomis (čia yra mūsų valstybės lituanistinis prioritetas – o dėstyti lietuvių kalbą ir etnokultūrą Rusijoje, kuri kas dieną mus puola ir bando okupuoti – čia ne prioritetas!!)- po to visa Ministerija išėjo atostogų, ir nors rusiškai puikiai moku ir susišnekėjau tiek su Zelenogradsko bibliotekos vedėja, tiek su Lietuvos kultūros atašė Raminta Gecevičiene (vis dar moka lietuviškai, tai susikalbėjome), susikalbėti vėliau jau nebeteko, nes Zelenogradsko bibliotekos dar aukštesnė valdžia nurodė tokį durnių logikos momenta, kaip sekantis:
1. Kadangi mes esame Rusijoje, o jūs Lietuvoje, mes jums tyčia neduosime iškvietimo.
2. Kadangi mes tyčia neduosime iškvietimo, jūs negalėsite gauti vizos, todėl negalėsite atvažiuoti.
3. Todėl jūs negalite būtų mūsų kultūrinių kursų mokytoja, nors tie kursi tikrai yra.
Šitą debilizmą mes visi mokėmės dar TSRS laikais: pamenate filmuką apie Počtoljoną Pečkiną. Jis kas dieną atnešdavo “posylką”, bet jos neduodavo, nes gavėjas neturėjo dokumento, o kadangi neturi jis dokumento, paštininkas neturi kam atiduoti, bet kadangi turi pristatyti siuntą, jis vaikščios kas dieną. Dar būdami vaikais, buvome išmokyti, kas yra durniaus logika, ir parodyta, kaip šitokiu nesveiku būdu mąstant, yra piktnaudžiaujama, tokiu pat būdu buvo parodyta rusiškojo mentaliteto (nepykite, dabar jau užvažiuosiu) esmė. O gal labai aukštas intelektas, kuris sugeba manipuliuoti? Nežinau.
Kadangi mūsų kultūrinė atašė Raminta Gecevičienė pirma buvusi sukalbama, ir kuri prisipažino, kad čia ji subendradarbiavo su Zelenogradsko biblioteka, ir ji viską absoliučiai žino apie tuos kursus, ir ji mano, jog puiki būsiu mokytoja, ir jog man tereikia ilgalaikės vizos, po to pasidarė nesukalbama ir ėmė kartoti tas pačias nesąmones, kad negaliu atvykti, nes man reikia vizos, o iškvietimo biblioteka neduos, kad neatvykčiau, tai aš šitą “durnos logikos” visą susirašinėjimą persiunčiau, tiems, kas gali atpainioti šitą Gordijaus mazgą. Kadangi Lietuvos institucijos yra neveikiančios įstaigos (tą rodo šis nelemtas ŠMSM konkursas, kurio rezultatų niekas absoliučiai, net pasirašę 3 lapų kontraktą, net nesiruošia vykdyti, o jo nevykdymui netgi sugebėjo išsiųsti instrukcijas ir nurodyti, kokias nesąmones rašinėti iš mus nuolat puolančios Rusijos…), ir kadangi klausimas susijęs ne tik su Lietuvos nacionaliniais interesais – dirbti su Lietuvių ir mišrių lietuviškų šeimų diaspora, etnine mažuma, bet klausimas susijęs ir su Rusijos kaip valstybės diskreditacija – nes Linas Linkevičius garantuotai šį nelemtą atvejį vėliau pateiks kaip “Puolančios ir agresyvios Rusijos, paminančios Lietuvių etninės mažumos teises” pavyzdį, tai aš pridėjusi mano galiojantį kontraktą, pagal kurį aš šiuo metu turiu ne kaime ar ne prie Kauno Ramovės būti, o dėstyti lietuvių kalbą ir etnokultūrą jaukiame kurortiniame miestuke pavadinimu Zelenogradskas, parašiau laišką, tiems, kas gali išspręsti šią situaciją.
Visada parašiusi tokius laiškus, aš pamirštu juos ir einu toliau gyventi paprasto gyvenimo, koks man skirtas pagal duotąsias aplinkybes – juk Linas Linkevičius galvoja, jog man žymiai mieliau yra sodininkauti, gyvulius auginti, turguje prekiauti, sutinku su Linkevičiumi, tai nuostabi veikla, ir jam tokios pačios linkiu, ir ja užsiima per provokacijas iš darbo išvarytas niekuo nenusikaltęs teisėjas Viktoras Kažys. Ir duok Dieve, kad lašiniai nesusipurtytų, ir kad mūsų mielasis Linas sugebėtų paskui bent jau vištos uodegą pabėgti, šitaip nutukęs nuo tų diplomatinių sumuštinėlių, ką kalbant jau apie ožkas ar arklius. Juokauju, Linui jokia tarnyba gamtoje negresia, jis tiesiog jeigu bus kada išmestas iš barščių, bus absoliučiai niekam nereikalingas sofos papuošalas. O komunistų išmetimas iš postų vis tiek kada nors bus, negali būti Lietuva kažkoks nedesovietizuotas projektas, kur galima diplomatiniam koropusui lavonus atpažinti telefonu, arba pasiuntinėti drauges menininkes į kitą pasaulį, organizuojant trankias diplomatines fiestas su daug alkoholio ir galimai pigių narkotikų.
Taigi, mano konspiracijos teorija, ir visi žino, jog šio amerikoniško žodžių junginio nemėgstu, bet tyčia dabar naudoju, būtų tokia – kadangi kažkur kažkas sureagavo ir paspaudinėjo mygtukus, tai čia Lietuvoje Lietuvos karinė žvalgyba turėjo kažkokiais būdais ginti savo žvaigždę, savo Ukrainos reikalų ministrą,į Lietuvos kariuomenę nepriimtą aišku dėl sveikatos, dėl ko kito, būklės, ir buvęs gi KAM ministras, ir pas tremtinių kaulus važiavęs, nes po to juk taip gerai ant jų sušokti ir šokinėti cielus 30 metų – taigi, reikėjo labai ginti storą storą Liną. Tai ką daryti vargšams, obana, šita atsiprašant žais rytoj Ramovėje, davaj paimam ir sugadinam jai tūsą, ą? Juk mes valdžia, mes karaliai, mes dievai.
Alio, Macijauskas? Slušai, rytoj ten bus renginukas, ne? Tai atšauki jį!
– Bet pons viršininkė, čia ir kariuomenės renginys?!!
-Atšauki, ponial? Kitaip šakės tau bus, neklausinėt ir neprieštaraut.Čia nacionalinio saugumo klausimas. Vsio. pyp pyp pyp pyp.
2 VERSIJA DĖL NEĮVYKUSIO RENGINIO
O šiaip, mano žiauriai subjektyvia nuomone, Rauduvė ir Ridzvanavičius galėjo ir “atsegti” tuos nelemtus 150 eurų. Žinote kodėl? Kadangi esu iš savo asmeninės VBS saugumo agentūros, tai pasikalbu ir su Lietuvos kariuomenės valytojomis, taip taip, juk reikia žinoti, kuo kvėpuoja vadukai, pusvadžiai, ir paprasti kariai. Taigi, tos valytojos ir sakė, jog jos pagal reikalą gali vykti valyti ir savaitgalį. Moka “dvigubą stafkę”. Štai dabar nepaisant tos jau nelemtos konspiracijos teorijos, kuri kalba LK nenaudai, imsiu ir apginsiu poną Macijauską – tai jeigu Rauduvė su Ridzvanavičiumi kategoriškai atsisako už 400 ar 500 kv. metrų plotą duoti tuos nelemtus 150 eurų, nors Viršininkas iš interneto mato, jog 133 žaidėjus sutraukęs turnyras gaunasi grynai komercinis (nereikia būti iš Informatikos fakulteto, kad staigiai suskaičiuotum, jog po turnyro organizatoriai Ramovės sąskaita tiesiog išsimaudys piniguose – nes startinių mokesčių jie prizams beveik nedalina, ten simbolinės sumos, o startinis yra 6 eurai), o vargšas Viršininkas turės skambinti ir ieškoti savaitgalį sutiksiančių valyti 2 valytojų, mokėti joms ne mažiau savaitgalinės “stafkės”, taigi, virš 5 eurų už valandą, taigi, jau Viršininkas turės iš kažkur rasti manevrinius 50 eurų, jeigu ne daugiau. O ponas Viršininkas turi šeimą, turi vaikų, šeštadienio darbo jam niekas absoliučiai neapmokės. Turės organizuoti,kas prižiūrėtų tas valytojas, budėtoją reikės prašyti vaikščioti visur, gal dar vieną budintį kviesti, dar 25 eurai, na jau ne. Tada visiškai gerai sutikti su viršininkų nuomone renginį tiesiog atšaukti. Ir vilkas sotus, ir avis sveika, pamanė Ramovės Viršininkas.
Kai kurie, atvykę iš Šiaulių ir Gargždų, sakė pamatę jam akis išdraskys. Bet aš nuraminau, jog čia kariuomenė, tiesiog jis gal gavo įsakymą ir viskas.
P.S. Jeigu čia tas pats kariškis, tai dar prieš dešimtmetį jis pasižymėjo griežtumu ir savivalės kariuomenėje netoleravimu – atsimenate istoriją, kai girtavusius karius Afganistane kažkas suformijo, ir po to “išpirdolino” iš LK? Tai buvo Gediminas Macijauskas. https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/tiriant-kariu-isgertuves-afganistane-lietuvos-teismas-praso-isslaptinti-nato-dokumentus.d?id=35631511
Seniai sakiau, jog Kauno karininkų Ramovė – Lietuvos kariuomenės turtas, skirtas LK poreikiams tenkinti, ir turi būti LK kultūros centru. O dabar yra tapusi civilinio moterų choro buveine, kur moterys viena iš kitos renkasi pinigus (reikėdavo mokėti 5 eurus – nors už sales jos nemoka), choro metu buvo pardavinėjami kiaušiniai, netgi lašiniai. Pasibaisėjusi šia savivale, iš tio choro išėjau, nes tai nenormalu.
Su šachmatų turnyrais panašiai gaunasi – tenkinami daugiausiai civiliokų interesai. O turnyro organizatoriai, nieko nemokėdami už salę, neprisidėdami ir prie papildomų išlaidų, kurias apturi šį Kultūros įstaiga po masinių renginių, įprato tiesiog lygioje vietoje uždirbti, nemokant aišku jokių mokesčių. Tai tokiai savivalei vieną dieną ir ateina galas.
O kad visiškai nevertina savo įdirbio, ir nevertina mūsų, žaidėjų, parodė savo nelankstumu: nereikia būti baigusiam matematikos, kad suskaičiuotum, jog net jeigu atvyktų “tik” 100 žaidėjų, 150 eurų sukrapštyti už salę, tiksliau, už valytojas, elektrą ir kitas nenumatytas išlaidas – yra paprasta.
Godumas yra baisus šios Nepriklausomybės kartos bruožas, ir godumu labiausiai pasižymi žmonės, kurie buvo auklėti …socialistine dvasia. Jiems godumas pinigams atrodo kaip “rezistencija tarybinei santvarkai”, rezultate tokie žmonės, kurie nebeturi pašaukimo tai veiklai, kurią daro, nes orientuojasi tik į greitus pinigus, lieka prie suskilusios geldos, palikdami ten ir kitus. Labai gaila, kad teisėjai nesugebėjo pademonstruoti lankstumo, ir susimažinti godumo. Juk skaičiuojant vėlgi pinigais, jeigu nebūtų tokie nelankstūs ir godūs, vis tiek bent po 50 eurų būtų šiandien uždirbę, jeigu ne po 100? O atsiprašau, ar tai ne pinigai? O dabar liko visi be nieko. Sako, net medaliai buvo pagaminti.
ISTORIJOS PABAIGA.
visuomenedotcom 